Muziejininkui Pauliui Galaunei – 130

Tarpukaris Lietuvoje – pradžių metas. Jaunai ir ambicingai valstybei reikėjo drąsių, nebijančių svajoti piliečių. Talentingas, išsilavinęs ir atkaklus žmogus tuomet galėjo tapti kuo panorėjęs – pirmuoju lakūnu, operos solistu, keliautoju, filosofu... Paulius Galaunė (1890–1988) tapo pirmuoju profesionaliu muziejininku, dailės istoriku ir kritiku. Keliais sakiniais papasakosime paprastą lietuvišką istoriją apie žmogų, kurio paprastu nepavadinsi. Kaimo vaikas, gimęs daugiavaikėje kalvio ir audėjos šeimoje, baigė Sankt Peterburgo Psichoneurologijos instituto Humanitarinių mokslų fakultetą, Luvro mokykloje Paryžiuje studijavo muziejininkystę. Tapo pirmuoju seniausio Lietuvos dailės muziejaus – Čiurlionio galerijos (dabar – Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus) – vadovu. Parašė 10 knygų, tarp jų – vieną svarbiausių monografijų apie liaudies meną – „Lietuvių liaudies menas: jo meninių formų plėtojimosi pagrindai“ (1930), paskelbė apie 400 straipsnių. Surengė tautodailės parodas Italijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje, JAV. Rūpinosi istorijos, archeologijos, architektūros paminklų apsauga.

Muzikos ir vizualiųjų menų skaitykla kviečia susipažinti su P. Galaunės knygomis. Tai – mūsų dailės istorijos ir kritikos pradžia.

2020-uosius Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Tautodailės metais, taip paminėdamas P. Galaunės 130-ąsias gimimo metines.

Laukiame jūsų Muzikos ir vizualiųjų menų skaitykloje iki spalio 16 d.

Sausis
P A T K Pn Š S
28 29 30 31 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

YouTubeFacebookLinkedInInstagramFlickr