Telefonas Klaustukas Sitemap
2020 m. gruodžio 15 d.

Pokalbis apie šventes ir kūrybą partizaninio karo metais

Artėjant žiemos šventėms, kad ir kokios netradiciškos ar kitokios jos šiais metais būtų, Lietuvos laisvės kovos įamžintojų sąjūdis ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia pasiklausyti trečiojo paskaitų-pokalbių ciklo „Partizaninis karas XXI a. žmogaus akimis“ pokalbio. Šį kartą dėmesys simboliškai sutelkiamas į šventes ir šventinę kūrybą partizaninio karo metais. Istorikė dr. Aistė Petrauskienė su aktoriumi Justu Terteliu kalbasi apie švenčių poreikį karo ir taikos metais, apie kūrybos galią stiprinant žmonių vidinį pasaulį, kūrybos įtaką ugdant pilietiškumą.

Neabejotina, kad šventės kare – tai akimirkos, per kurias bent laikinai atkuriama arba naujai sukuriama per karą suardyta tvarka. Beveik dešimtmetį trukusio partizaninio karo Lietuvoje istorija atskleidžia, kad nors šventės karo sąlygomis nėra vien džiugios ir pakylėjančios, jos kuria ir stiprina bendruomeniškumo jausmą, naujus, nors ir ne kraujo ryšiu paremtus, šeimyninius santykius. Istorikė dr. Aistė Petrauskienė pabrėžia, jog nepaisant sunkių partizanų gyvenimo sąlygų, švenčių būta įvairių: religinių (Kūčios, Kalėdos, Velykos), pasaulietinių, modernių, asmeninių (vestuvės, vardinės) ir pergalės (laimėtas mūšis, išvaduoti suimtieji, apginti tremiamieji). Svarbūs švenčių simboliai, tvirtinantys tarpusavio ryšius ir ryšį su tvariuoju pasauliu, buvo legaliai gyvenusių asmenų namuose paruoštos vaišės, pašventintas kalėdaitis, velykiniai margučiai ir kita. Šiomis dienomis pandemijos fone neabejotinai vieni kitiems dažniausiai linkime sveikatos. Partizaninio karo metais, kaip liudija partizanų atvirukai, laiškai, įvairiomis progomis visų pirma buvo linkima laisvės.

„Karo sąlygomis šventės tampa dar svarbesnės. Tai yra tarsi įrodymas, vardan ko kovojama. Atvirukai ir kiti dalykai vienaip ar kitaip yra simboliai, į kuriuos įdedame savo vertybes, prasmes, kurias mums atrodo svarbu išreikšti ir dalintis“, – mintimis apie švenčių reikšmę dalijasi J. Tertelis. Pasak jo, labai svarbu, su kuo save tapatina ir identifikuoja bendruomenės, žmonės, tauta, valstybė. Tai rodo, kokie dalykai pavieniams žmonėms ir sutelktoms bendruomenėms tapę vertybėmis.

Pokalbyje ieškota paralelių tarp šių dienų ir partizaninio karo metų, taikos ir karo metais gyvenusių visuomenių patirčių. Aptarta gyvo kontakto, bendravimo stoka, istorijų, pasakojamų iš kartos į kartą, svarba. Taip pat aptarti šiomis dienomis kuriami spektakliai istorine tematika, svarstyta, kuo kūryba sunkumus, baimę išgyvenančiam žmogui gali būti naudinga psichologiškai.

Kviečiame žiūrėti pokalbio vaizdo įrašą:

Paskaitų-pokalbių ciklu siekiama įtraukti visuomenę į aktualumo nestokojančią partizaninio karo ir pasipriešinimo temą kiek kitokiu, neįprastu būdu: tapti pašnekovais kviečiami partizaninio karo specialiai netyrinėjantys, tačiau su šia tema susiję žmonės.

Kitus paskaitų-pokalbių ciklo „Partizaninis karas XXI a. žmogaus akimis“ vaizdo įrašus rasite čia