Telefonas Klaustukas Sitemap
2021 m. kovo 1 d.

Elektroninėse knygose – įdomybės apie gamtą ir gyvūnus

Praėjusią savaitę ėmęs tirpti sniegas ir atšilę orai praneša, kad Lietuvoje jau pavasaris. Kalendorinis pavasaris prasideda kovo 1-ąją, tačiau, pasak senolių, šis metų laikas iš tiesų į duris pasibeldžia tuomet, kai pasirodo snieguolės. Gamtininkai teigia, kad ankstyvasis pavasaris prasideda, kai vidutinė paros temperatūra yra aukštesnė nulio ir nebelieka sniego.

Pavasarį pabunda gamta. Pasitraukus žiemai, joje ima vykti svarbūs pokyčiai: pradeda vegetuoti augalai, parskrenda paukščiai, bunda ir suaktyvėja gyvūnija.

Gamta ir gyvūnai – neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis, o gryname ore, žalumos apsuptyje ar su augintiniais praleistas laikas gali pagerinti tiek fizinę, tiek emocinę savijautą. Pasivaikščiojimas po žiemos atgimstančiame miške ar parke suteikia įkvėpimo, jėgų, o jeigu pamatysite medyje šokinėjančią voverytę – dar ir geros nuotaikos.

Norėdami džiaugtis gamtos dovanomis, turime ją saugoti ir tausoti, o pirmiausia – pažinti. Ką mąsto ir jaučia gyvūnai, kodėl gamtoje tiek daug vabzdžių, ar geba bendrauti medžiai ir ką kiekvienas iš mūsų turėtume nuveikti, kad prisidėtume prie gamtos išsaugojimo – skaitykite elektroninėse knygose portale ibiblioteka.lt.

Knygos viršelis

Peter Wohlleben. „Paslaptingas medžių gyvenimas: ką jie jaučia, kaip susikalba – neregimo pasaulio atradimai“

Žmonės – socialios ir bendraujančios būtybės, dėl šio teiginio nesiginčijama. Kad bendruomeniški ir kai kurie gyvūnai, sutinka dažnas. O vokiečių girininkas P. Wohllebenas, dešimtmečius tyrinėjantis mišką ir jo ekosistemą, sako: ne mažiau tarpusavyje bendrauja ir medžiai. Kiekvieną lietuvį ir mišką sieja tautosakoje ir literatūroje dažnai minimas magiškas ir paslaptingas ryšys. Tačiau niekada nemėginta pažvelgti į girią kaip į atskirą, sudėtingą socialinę sistemą, kurioje auga ne medžiai, o savarankiškos būtybės, susijungusios susiraizgiusių šakų ir šaknų tinklu. Čia suaugę medžiai padeda savo atžaloms augti, greta esantys rūpinasi ligotais ar pasenusiais, o susirgusieji praneša apie kenkėjų grėsmę.

Knygos viršelis

Peter Wohlleben. „Kaip gyvūnai jaučia ir supranta pasaulį: meilė, gedėjimas, užuojauta“

Prieraišios kiaulės, neištikimos šarkos ir slaptų kėslų turintys gaidžiai? Gamtininko P. Wohllebeno per ilgametę patirtį sukaupti pastebėjimai ir smagios istorijos šioje knygoje puikiai supintos su naujausiais moksliniais tyrimais apie gyvūnų elgesį ir tarpusavio santykius. Beje, ar žinojote, kad varnai savo draugus vadina vardais, žiurkės gailisi netinkamų poelgių, o antys drausmina savo jauniklius? Arkliai patiria gėdą, elniai gedi, o drugeliai vaikams parenka tik pačias geriausias vietas. Ši knyga papildo pasaulinės sėkmės sulaukusį „Paslaptingą medžių gyvenimą“. Autorius empatiškai pasakoja, kaip mums puikiai pažįstami gyvūnai bendrauja ir elgiasi, ką suvokia ir ką galimai jaučia. Nors tarp žmonių ir kitų gyvūnų yra akivaizdžių skirtumų, išties esame panašesni, nei buvome įpratę manyti.

Knygos viršelis

Alexandra Horowitz. „Ką šunys galvoja? Knyga apie tai, ką šunys mato, uodžia, žino ir supranta“

Pasaulyje populiari knyga, kurioje keliami klausimai, ką žino šunys, kaip mąsto. Atsakymai jus nustebins ir pradžiugins, nes pažintinius gebėjimus tyrinėjanti mokslininkė A. Horowitz paaiškins, kaip šunys suvokia kasdienį pasaulį, vieni kitus ir tą keistą padarą – žmogų. Autorė skaitytoją pirmiausia supažindina su šunų gebėjimu suvokti ir pažinti pasaulį, o vėliau vaizdžiai pasakoja, ką reiškia būti šunimi. Koks jausmas, kai gali užuosti ne tik visą namuose esantį neuždengtą maistą, bet ir žmogaus liūdesį ar netgi laiką, koks jausmas, kai girdi vibruojant vabzdžius arba dūzgiant fluorescencinę lempą ir kodėl dviračiu važiuojantį žmogų maga vytis? Trumpai tariant, koks gyvenimas 15–60 cm aukštyje nuo žemės, laviruojant tarp gatvės kvapų ir spoksant į žmonių kulkšnis ar kelius.

Knygos viršelis

Anne Sverdrup-Thygeson. „Vabzdžių planeta: kodėl žmonija be jų neišgyventų“

Vabzdžių yra nesuskaičiuojama galybė. Kiekvienam žmogui žemėje tenka daugiau kaip 200 milijonų šių mažų padarėlių. Jų esama visur: aukštai Himalajų kalnuose, rūgštingose Jeloustouno versmėse, kompiuteriuose ar net kitų gyvūnų ausyse ir nosyse. Ir nors šiltas vasaros vakaras prie ežero daug kam atrodytų kur kas malonesnis be kraujasiurbių uodų, turime susitaikyti su mintimi, kad Žemė – ne žmonių, o vabzdžių planeta ir be jų išgyventi beveik negalėtume. Vabzdžiai – mūsų ekosistemos pagrindas ir mes, žmonės, esame priklausomi nuo to, kaip jie atlieka savo darbą. Vabzdžiai ne tik apdulkina augalus, platina sėklas, valo puvėsius ir atliekas mūsų aplinkoje (kai kurie net skaido plastiką) ar kovoja su kenksmingais organizmais, bet ir padeda ištikus katastrofoms, paskatina žmones tobulinti technologijas. Mūsų pareiga – suprasti, kaip visa tai vyksta, ir stengtis, kad mūsų planeta nesunyktų, kad joje išliktų pusiausvyra.

Knygos viršelis

Birutė M. F. Galdikas. „Rojaus atspindžiai: mano gyvenimas Borneo saloje su orangutanais“

Neatsitiktinai lietuvių kilmės mokslininkė dr. Birutė Marija Filomena Galdikas pasirinko tyrinėti nykstančius orangutanus. Šie gyvūnai, laikomi pačiais protingiausiais primatais, neįtikėtinai panašūs į žmones. Suprasti juos – tai suprasti žmogaus elgesio prigimtį. Orangutanų išlikimui gresia pavojus, jaunikliai gaudomi ir nelegaliai pardavinėjami žmonėms, zoologijos sodams, laboratorijoms, o jų gimtieji atogrąžų miškai negailestingai naikinami dėl vertingo palmių aliejaus, medienos ir popieriaus pramonės. Ši knyga žavi išraiškingais, tarsi iš grožinės literatūros klasikos nužengusiais herojais, turinčiais savitus charakterius ir likimus. Ne mažiau dramatiška ir pačios B. Galdikas istorija – fizinės ir dvasinės ištvermės reikalaujantis gyvenimas Indonezijos miškuose, pavojingi susidūrimai su brakonieriais, vyro išdavystė, meilė tenykščiam dajakui ir neblėstantis ryžtas kovoti.

Knygos viršelis

Peter Singer. „Gyvūnų išlaisvinimas: nauja požiūrio į gyvūnus etika“

Knyga atskleidžia nepagražintą pramonei išnaudojamų gyvūnų gyvenimą. 1975 m. išleista knyga sukėlė didžiulį susidomėjimą ir tapo gyvūnų teisių gynėjų paskata. Per kelis knygos gyvavimo dešimtmečius žmonijos požiūris į gyvūnus pasikeitė: vis daugiau besirenkančiųjų vegetarizmą ar veganizmą, protestuojama prieš drabužius iš natūralios odos ir kailio, stengiamasi kovoti prieš eksperimentus su gyvūnais ir t. t. Klimato kaitos bei ekologinės krizės akivaizdoje ši australų autoriaus knyga tampa dar aktualesnė. Nepagražindamas detalių, P. Singeris aprašo bandymų su gyvūnais eigą, siaubingas sąlygas fermose, kuriose gyvuliai auginami dėl maisto, sistemingą jų išnaudojimą pramogai ir kitas grėsmę gyvūnams keliančias žmogaus veiklas. Autorius kviečia susimąstyti, kad žmogaus savybių neturėjimas nepaverčia gyvūnų menkesne gyvybės forma.

Knygos viršelis

Greta Thunberg, Svante Thunberg, Beata Ernman, Malena Ernman. „Lyg degtų namai: mūsų kova su klimato kaita“

G. Thunberg vardą linksniuoja visas pasaulis. Ši knyga – tai Gretos ir jos šeimos istorija. Merginos jautrumas, nuoširdus susirūpinimas dėl klimato kaitos ir Žemės ateities atsiskleidė kur kas anksčiau, nei apie tai sužinojo pasaulis. Dar mokydamasi pradinėse klasėse mergaitė įtikino šeimą atsisakyti mėsos ir nuolat skatino motiną pagalvoti apie keliones lėktuvais, prisidedančias prie šiltnamio efekto. Tad dukters streikas prie šalies parlamento Malenos nė kiek nenustebino. Į vienišą penkiolikmetę, dienas leidžiančią prie Riksdago, greitai dėmesį atkreipė ir žiniasklaida. Netrukus streikai ėmė plėstis ir į kitas Švedijos sostinės vietas, į kitų šalies miestų mokyklas. Švedijos mokinių judėjimas „Penktadieniai dėl ateities“ (#FridaysForFuture) tapo pasaulinis 2018 m. gruodį, kai G. Thunberg buvo pakviesta kalbėti Jungtinių Tautų Klimato kaitos konferencijoje Katovicuose.