Telefonas Klaustukas Sitemap
2021 m. balandžio 14 d.

Paskutiniame ciklo „Partizaninis karas XXI a. žmogaus akimis“ pokalbyje – apie partizanus ir humorą

Praėjusių metų spalį prasidėjęs Lietuvos laisvės kovos įamžintojų sąjūdžio ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centro organizuotas paskaitų-pokalbių ciklas „Partizaninis karas XXI a. žmogaus akimis“ pasiekė finišą. Kviečiame pasiklausyti paskutinio – septintojo – pokalbio, kuriame istorikė dr. Aistė Petrauskienė kartu su komiku, vertėju Pauliumi Ambrazevičiumi žvelgia į partizaninį karą ir jo dalyvius linksmai, aptardami partizanų anekdotus, periodinėje spaudoje pasirodydavusias karikatūras, linksmus kasdienybės elementus. Pokalbyje svarstoma, ar anekdotai išgyvena madas, ar juokas, karikatūros yra kraštutinė baimių, nuovargio išraiška ir nuolatinės įtampos išdava, ar galima ieškoti lygybės ženklo tarp juoko ir laimės bei daugeliu kitų temų.

Karui einant po karo, Lietuvoje daugybei žmonių buvo skausmo, nežinomybės, ilgesio, netekčių, sunkių gyvenimo sąlygų metai. Nepaisant to, gyvenimas virė toliau, jame buvo pilna gyvybės, o liūdesį ir baimę keisdavo linksmos akimirkos, bunkeriuose skambėdavo juokas ir dainos, pogrindžio spaudoje pasirodydavo aktualijas atspindinčių anekdotų ir karikatūrų. „Atrodytų, tema skaudi, sunki ir sudėtinga. Ir vargu ar galėtume atsipalaiduoti ir kalbėti vien apie linksmumą. Esu linkusi sakyti, kad tai laikotarpis-mėsmalė, kuriame buvo daug siaubingų dalykų, tačiau tai buvo gyvas gyvenimas, kuris neišvengiamai turėjo ir linksmų akimirkų, todėl ir norisi apie tai kalbėti“, – apmąstydama partizaninio karo matus mintimis dalijasi dr. A. Petrauskienė. Jai antrina komikas, vertėjas Paulius Ambrazevičius, svarstydamas, kad net ir sunkiausiomis sąlygomis žmonės stengiasi gyventi, užsiimti kasdienėmis veiklomis. Jo teigimu, ne taip dažnai galvojama ir kalbama, kad ir karo metais vyko gyvenimas, kai žmonės tuokiasi, mini svarbias datas, myli, kenčia, juokauja. 

Partizaninio karo metais humoras atsiskleisdavo laisvės kovotojų kurtuose anekdotuose, karikatūrose, taip pat egodokumentuose, kuriuose įamžintos linksmos partizanų susibūrimų, kasdienybės akimirkos. Dr. A. Petrauskienė pastebi, kad partizanų juokuose nestigo ironijos, neretai atsiskleisdavo skaudi realybė, kova su okupantu, žiaurūs kankinimai, tardymai, absurdiška kasdienybė. Pasak P. Ambrazevičiaus, tokiais juokais partizanai greičiausiai stengėsi sumažinti įtampą, sumenkinti priešą. „Viena humoro funkcijų – padėti „nuleisti garą“ arba tiesiog suvokti sunkiai suvokiamą situaciją. Humoras yra susitaikymo mechanizmas. Priešo, kurio galbūt neįveiksi, sumenkinimas, pažeminimas bent jau savo kūryboje. Bandymas susitaikyti su situacija ir priešą vaizduoti ne tokį baisų, koks jis yra iš tikrųjų“, – teigia P. Ambrazevičius.  

Partizaniniame kare didelę reikšmę turėjo moralinis rėmėjų, ryšininkų palaikymas. Paskaitoje pristatomas įdomus dokumentas: Lietuvos partizaninio karo kontekste vienintelis žinomas, ryšininkės Veronikos Janulytės-Audros pieštas komiksas „Lietuviškas beždžionžmogis“. Nors nemaža dalis leidinio jau buvo parengta, komiksas nebuvo baigtas. Dr. A. Petrauskienė pažymi, kad ryšininkė buvo areštuota, o šis leidinys paimtas kaip įkaltis jos baudžiamojoje byloje. V. Janulytė-Audra už tokius leidinius ir dar keletą panašaus pobūdžio piešinių buvo nuteista 25 metams lagerio.

Daugiau nei pusę metų vykusį paskaitų-pokalbių ciklą „Partizaninis karas XXI a. žmogaus akimis“ įprasmina net septynios istorikės dr. Aistės Petrauskienės paskaitos-pokalbiai apie įvairias partizaninio karo sferas su įvairių profesijų atstovais. Paskaitų-pokalbių ciklu siekta į temos aptarimą įtraukti visuomenę kiek kitokiu, šiai temai neįprastu būdu ir kviesti partizaninio karo netyrinėjančius, tačiau tematiškai susijusius žmones tapti pašnekovais. Šiame cikle svarstyta, koks buvo partizaninis karas, kokį jį matė laisvės kovotojai, ar istorijos tėkmėje kito požiūris į priešą, analizuotas laisvės kovotojų moterų portretas, šventės ir kūryba partizaninio karo metais, ligos ir jų gydymo sąlygos, Lietuvos partizanų valstybės organizacija ir Juozo Albino Lukšos vaidmuo, partizanų uniformos ypatybės, svarba ir reikšmė, humoro ir juoko apraiškos karo akivaizdoje.

Pašnekovais tapo skirtingų profesinių veiklos sričių specialistai: plk. ltn. Valerijus Šerelis, fotografė Neringa Rekašiūtė, aktorius Justas Tertelis, karo medicinos gydytojas Mantas Jukna, Lietuvos Konstitucinio Teismo pirmininkas prof. dr. Dainius Žalimas, dizaineris, atkūręs originalias Lietuvos partizanų dėvėtas uniformas ir jų skiriamuosius simbolinius ženklus, Giedrius Paulauskas, komikas, vertėjas Paulius Ambrazevičius.

Dr. Aistės Petrauskienė pokalbis su komiku Pauliumi Ambrazevičiumi:

Visi ciklo pokalbiai šiame grojaraštyje ›

Paskaitų-pokalbių ciklo įgyvendinimą parėmė Lietuvos kultūros taryba.