2021 m. gegužės 3 d.

Prozininkei, dramaturgei, visuomenės veikėjai Liudvikai Didžiulienei-Nitaitei (slapyvardis Žmona) – 165-eri

Prieš 165 metus Rokiškio rajone, Roblių kaime, gimė pirmoji Lietuvos publicistė, pirmosios lietuviškos patarimų šeimininkėms knygos autorė Liudvika Didžiulienė (1856–1925). Ištekėjusi už senos lietuvių bajorų giminės palikuonio, bibliografo, knygnešio, tautosakos rinkėjo, lietuvių visuomenės veikėjo Stanislovo Didžiulio, užaugino aštuonis vaikus. Didžiulių namuose lankydavęsi Antanas Baranauskas, Jonas Jablonskis ir kiti to meto šviesuoliai paskatino L. Didžiulienę imtis plunksnos, nors ji manė, kad svarbiausia jos gyvenime – moters, žmonos, motinos pašaukimas. Tai matyti ir iš jos pasirinkto paprasto slapyvardžio – Žmona.

Nuo 1892 m., pasirašydama Žmonos slapyvardžiu, L. Didžiulienė bendradarbiavo periodiniuose leidiniuose „Ūkininkas“, „Varpas“, „Lietuvių laikraštis“, „Žvaigždė“. Juose išspausdino ir dalį savo grožinių kūrinių. Portale epaveldas.lt rasite 1893 m. „Ūkininko“ priede „Negirdētas daiktas, ir Geros rodos musų moterelems“ bei 1905 m. „Aušros“ išleistame leidinyje „Lietuvių pasakos“ išspausdintus L. Didžiulienės kūrinius.

Savo kūryboje L. Didžiulienė-Žmona propagavo tautinio atgimimo idėjas, smerkė nutautėjimą, žmonių tamsumą. Kūriniuose pasišaipoma iš to meto dvarų buities, inteligentijos sustabarėjimo, pateikiama daug valstietiškos buities vaizdų. Gerai pažindama dvaro aplinką ir iš jos kilusią inteligentiją, L. Didžiulienė matė jos dalies pastangas organizuojant tautinį, visuomenės švietimo ir kultūrinimo darbą ir visaip tas pastangas rėmė.

Stambiausias ir vienas reikšmingiausių L. Didžiulienės grožinės prozos kūrinių – apysaka „Atgajėlė“, parašyta apie 1895 m. ir 1904 m. išspausdinta „Žvaigždėje“ . Tai sentimentalus pasakojimas apie sulenkėjusių nuskurdusių bajorų Daugelevičių atžalos Amelijos ir neturtingų valstiečių sūnaus Jono Strazdo meilę. Šią apysaką rasite virtualiame kultūros paveldo portale epaveldas.lt. Šiame portale rasite ir 1912 m. atskira knygele išleistą pjesę „Lietuvaitės“, apsakymą „Našlaičių eglutė“, kuris buvo parašytas ir publikuotas rusų kalba, o į lietuvių kalbą išvertė dukra Vanda Didžiulytė.

Portale epaveldas.lt galėsite pavartyti Mildos Telksnytės ir Vygando Račkaičio sudarytą ir išleistą L. Didžiulienės-Žmonos kūrybinio ir epistolinio palikimo dvitomį „Raštai“ (1996–1998). Autoriai surinko ir į leidinį sudėjo įvairiose rankraščių saugyklose, senuose leidiniuose išblaškytus L. Didžiulienės-Žmonos kūrinius, laiškus, detaliai atkūrė jos gyvenimo kelią.

Išliko keletas L. Didžiulienės-Žmonos publicistikos tekstų apie Antaną Strazdą. Visą gyvenimą tyrinėdama ir kaupdama A. Strazdo kūrybinį palikimą, rengdama jį publikuoti, L. Didžiulienė priskyrė šiam kunigui ir poetui kelias dešimtis liaudies dainų, kurių autorystė iki šiol nėra patvirtinta.

L. Didžiulienė buvo puiki šeimininkė, pirmosios lietuviškai parašytos ir iki šių dienų išlikusios kulinarijos knygos „Lietuvos gaspadinē, arba Pamokinimai kaip prigulincziai suvartoti Dievo dovanas“ autorė. Pirmą kartą išleista 1893 m. kaip laikraščio „Ūkininkas“ priedas, knygelė sulaukė didelio to meto gaspadinių dėmesio. Portale epaveldas.lt galima rasti ir 1913 m. šios knygos leidimą kiek kitokiu pavadinimu „Gaspadinystės knyga, arba, Pamokinimai kaip prigulinčiai yra sutaisomi valgiai“.

Šios knygos originalūs receptai, papildyti vertingais istorikų Anželikos ir Rimvydo Laužikų komentarais, šiais laikais atgimė iš naujo ir tapo išplėstine gastronomijos knyga, kurią galite rasti ir paskaityti apsilankę Nacionalinės bibliotekos Lituanistikos skaitykloje.

L. Didžiulienė žinoma ne tik kaip pirmoji lietuvių moteris prozininkė, publicistė, bet ir kaip švietėja, knygnešių talkininkė, tautosakos rinkėja. Tiek literatūrinės, tiek visuomeninės jos veiklos pamatas buvo lietuvybės puoselėjimas, tautinės kultūros, dorovės, humanizmo ugdymas. L. Didžiulienė-Žmona paliko ryškų pėdsaką mūsų kultūros istorijoje, ją drąsiai galima priskirti prie tautinio atgimimo varpininkių, prie pačių šviesiausių pagarbos ir atminimo vertų to meto asmenybių.

Daug informacijos apie L. Didžiulienę-Žmoną galima rasti portale ibiblioteka.lt. Kviečiame apsilankyti ir Europos kultūros paveldo platformoje europeana.eu, kurioje susipažinsite su šios išskirtinės asmenybės darbais ir nuotraukomis.

Iliustracijos: