Telefonas Klaustukas Sitemap
Naujienos iliustracija 2021 m. birželio 30 d.

Lituanistikos skaitykloje – knygų ekspozicija „Lietuvos kurortai“

Lietuvos kurortams 2021 metai – šventiniai: Birštonas švenčia 175-ąjį, o Ignalina 155-ąjį gimtadienį, minima Palangos grąžinimo Lietuvai šimtmečio sukaktis, o Neringa – Lietuvos kultūros sostinė.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje iki rugpjūčio 15 d. veiks knygų ekspozicija, skirta Lietuvos kurortams.

Lietuvoje pirma mineralinio vandens gydykla veikė jau 1587 m. prie Biržų, vėliau ji tapo Likėnų kurortu. Nuo 1847 m. Stakliškėse veikė gydykla, garsėjanti gydomuoju mineraliniu vandeniu, tačiau 1857 m. kilus gaisrui pastatai sudegė ir nebuvo atstatyti. XIX a. pabaigoje gydytis žmonės vykdavo į Birštoną, Druskininkus ir Palangą. 1933 m. Lietuvoje buvo 11 kurortinių vietovių: Palanga, Birštonas, Likėnai, Zarasai, Aukštoji Panemunė, Kačerginė, Kulautuva, Lampėdžiai, Berčiūnai, Anykščiai. 1940 m. kurortinių vietovių sąrašas papildytas dar devyniomis – įrašytas Alytus, Bubiai, Juodšiliai, Paneriai, Pasvalys, Švenčionėliai, Šventoji, Trakai, Varėna II.

Šiuo metu Lietuvoje yra keturi kurortai –  Birštonas, Druskininkai, Neringa, Palanga ir penkios kurortinės teritorijos – Anykščiai, Trakai, Zarasai, dalis Ignalinos rajono Strigailiškio ir Palūšės kaimų bei Kulautuvos, Kačerginės ir dalies Zapyškio teritorijos.

Gyvenamosioms vietovėms kurorto statusas suteikiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 350 „Dėl kurorto statuso suteikimo gyvenamosioms vietovėms reikalavimų aprašo, kurortinės teritorijos statuso suteikimo gyvenamosioms vietovėms reikalavimų aprašo ir kurorto ar kurortinės teritorijos statuso suteikimo gyvenamosioms vietovėms ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“.

Kurortai

Birštono kurortas įkurtas 1846 metais. Iki šių dienų Birštone veikia seniausia Lietuvoje mineralinio vandens pilstymo įmonė, veiklą pradėjusi dar 1924 metais. Lietuvos pietuose esantis kurortas garsėja geriamuoju mineraliniu vandeniu. Čia gydomos virškinimo, judėjimo aparato, kraujotakos, ginekologijos, inkstų, kvėpavimo takų ligos.

Druskininkai – didžiausias Lietuvos kurortas, jo mineralinių versmių gydomosios savybės pastebėtos XVIII amžiuje. 1794 m. Druskininkai paskelbti gydomąja vietove. Šio kurorto mineraliniai vandenys ir purvas naudojami gydant sąnarių, stuburo, kvėpavimo, širdies ir kraujotakos, nervų sistemos, ginekologijos, skrandžio, kepenų, žarnyno ir odos ligas, įvairioms balneologinėms procedūroms ir gerti. Kurorto klimatui būdingos miškingos lygumos, kontinentinės zonos ypatybės, itin jonizuotas oras.

Neringa – Kuršių nerijos nacionaliniame parke tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių įsikūręs kurortas. Unikalus į UNESCO pasaulio paminklų sąrašą įtrauktas kraštovaizdis teikia ramybę ir harmoniją.

Palanga – nuo 1888 m. žinomas miestas kurortas prie Baltijos jūros. Svarbiausi gydomieji kurorto veiksniai yra organizmą grūdinantis ir tonizuojantis klimatas, mažos, vidutinės ir didelės mineralizacijos vandenys bei gydomasis purvas. Šiame kurorte teikiamos fizioterapijos, kineziterapijos, psichoterapijos, mechanoterapijos, refleksoterapijos, haloterapijos procedūros, gydomojo masažo, gydomųjų vonių ir dušų, gydomojo purvo bei kitos procedūros. Palangoje gydymą tęsia sveikstantieji po infekcinių ligų, operacijų, širdies raumens pakenkimų, atsiradusių dėl pervargimo ar medžiagų apykaitos sutrikimo, sergantieji reumatinėmis bei kitos kilmės sąnarių ligomis ar radikulitu.

Kurortinės teritorijos

Anykščiai – miestas Lietuvos šiaurės rytuose, prie Šventosios ir Anykštos santakos. Svarbiausias gydomasis veiksnys Anykščiuose yra sausi pušynai, kurių grynas, prisotintas fitoncidų oras sudaro puikias sąlygas klimatinei reabilitacijai. Anykščiuose yra gydomojo mineralinio vandens šaltinis, naudojamas gydomųjų vonių procedūroms.

Anykščiams kurortinės teritorijos statutas suteiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 727.

Rytų Lietuvoje įsikūrusi Ignalina ir Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijai priklausantys Palūšės ir Strigailiškio kaimai išsiskiria klimatu, rekreaciniais ištekliais. Ežerai, pušynai ir lankytinos vietos tinka rekreacijai ir turizmui.

Ignalinai, Strigailiškio ir Palūšės kaimų dalims kurortinės teritorijos statutas suteiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 688.

Trakų istoriniame nacionaliniame parke įsikūrę Trakai garsūs tiek istorija ir kultūra, tiek kraštovaizdžiu ir gamtos dovanomis. Teritorija tinkama turizmui ir rekreacijai plėtoti.

Trakams kurortinės teritorijos statutas suteiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 945.

Zarasai – miestas Lietuvos šiaurės rytuose, apsuptas ežerų. Vaizdingas kraštovaizdis, sutvarkyta rekreacinė aplinka ir sveikatai palankus mikroklimatas – turizmui ir rekreacijai tinkantys gamtiniai ištekliai.

Zarasams kurortinės teritorijos statutas suteiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 875.

Kauno rajono kurortinę teritoriją sudaro trys prie Nemuno išsidėstę miesteliai — Kulautuva, Kačerginė ir dalis Zapyškio. Nemunas ir jo slėnis, vietoves supantys miškai – reikšmingiausi šios teritorijos kraštovaizdžio estetiniam, rekreaciniam ir turistiniam patrauklumui.

Kačerginei, Kulautuvai ir daliai Zapyškio kurortinės teritorijos statutas suteiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. vasario 22 d. nutarimu Nr. 121

Daugiau informacijos apie Lietuvos kurortus rasite leidiniuose, saugomuose Lituanistikos skaitykloje ir Nacionalinės bibliotekos fonduose. Literatūros sąrašas šia tema čia ›.

Primename, kad Nacionalinės bibliotekos informacijos paieškos konsultantai padeda parinkti tinkamiausią medžiagą jūsų studijoms ar tyrimams, pataria, kaip efektyviai naudotis bibliotekoje esančiais dokumentais, kaip rasti reikalingą leidinį kitoje bibliotekoje, siūlo pagalbą naudojantis elektroniniais ištekliais. Daugiau informacijos čia ›.

Šaltiniai:

Birštonas / Vidmantas Daugirdas, Algimantas Miškinis, Jūratė Tutlytė. Visuotinė lietuvių enciklopedija [interaktyvus] [žiūrėta 2021-06-10]. Interneto prieiga: www.vle.lt/straipsnis/birstonas/
Druskininkai / Deividas Baniulis, Vladas Stauskas, Kazys Misius. Visuotinė lietuvių enciklopedija [interaktyvus] [žiūrėta 2021-06-10]. Interneto prieiga: www.vle.lt/straipsnis/druskininkai/
Druskininkų raidos chronologija. [T. 1] : kurortui 210 metų / Vytautas Valentukevičius. – Druskininkai, 2004. – 270 [1] p.: iliustr., faks., portr. – ISBN 9986-25-023-4.
Konkursas „Lietuvos kultūros sostinė“ / Lietuvos Respublikos kultūros ministerija [interaktyvus] [žiūrėta 2021-06-03]. Interneto prieiga: lrkm.lrv.lt/lt/veikla/finansuojamos-programos/konkursas-lietuvos-kulturos-sostine
Kurortai ir kurortinės teritorijos / Lietuvos kurortų asociacija [interaktyvus] [žiūrėta 2021-06-10]. Interneto prieiga: www.kurortuasociacija.lt/kurortai-ir-kurortines-teritorijos/
Kurortai ir kurortinės teritorijos / Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija [interaktyvus] [žiūrėta 2021-06-05]. Interneto prieiga: eimin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/turizmas/kurortai-ir-kurortines-teritorijos
Lietuvos kurortai / Valė Bartoševičienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija [interaktyvus] [žiūrėta 2021-06-01]. Interneto prieiga: www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-kurortai/
Palangos istorija / Mikelis Balčius, Zita Genienė, Zigmantas Kiaupa, Alvydas Nikžentaitis, Vygantas Vareikis, Vladas Žulkus ; sudarytojas Vladas Žulkus. – Klaipėda : Libra Memelensis, 1999. – 347, [1] p. – ISBN 9986-9217-0-8