Telefonas Klaustukas Sitemap
2021 m. liepos 29 d.

Nacionalinėje bibliotekoje diskutuota apie lietuviškojo tapatumo stiprinimą

Liepos 29 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko forumas „Lietuva diasporoje: tobulėti, augti, garsinti, su(si)žinoti“. Tęstinis Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos renginys skirtas užsienio lituanistinių mokyklų mokytojams, švietimo ekspertams, dėstytojams, studentams. Jo tikslas – gerinti lituanistinį ugdymą, siekti, kad lietuvių tapatybės išsaugojimas užsienyje būtų laikomas valstybės prioritetu.

Forumo dalyvius pasveikino pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė, kuri, priėmusi Pasaulio lietuvių bendruomenės kvietimą, globoja po visą pasaulį pasklidusios diasporos lituanistinio švietimo veiklą.

Pasak D. Nausėdienės, labai svarbu, kad išeivijos vaikai turi galimybę išlaikyti lietuvybę, puoselėti ilgaamžes tradicijas. Lituanistinį švietimą vykdo 10 formaliojo ugdymo lietuviškų mokyklų užsienyje, šimtai neformaliojo ugdymo lituanistinių mokyklų ir apie 40 lituanistikos centrų, kuriuose dėstoma ir tiriama lietuvių kalba bei kultūra. „Nors lituanistiniam švietimui užsienyje skiriama nemažai dėmesio, statistiniai duomenys rodo, kad tik 5–6 proc. lietuvių vaikų išeivijoje sistemingai mokosi lietuvių kalbos. Formaliojo ir neformaliojo švietimo lituanistines mokyklas šiuo metu lanko apie 10 tūkst. vaikų, tačiau, preliminariais duomenimis, šių dienų lietuvių diasporoje gyvena apie 150 tūkst. vaikų ir jaunuolių. Ši situacija skatina susimąstyti tiek apie Lietuvos diasporos politikos prioritetus, tiek apie lietuviškumo vertės sampratą ir lituanistinio ugdymo užsienyje stiprinimo svarbą“, – kalbėjo D. Nausėdienė.

„Šio forumo dalyviai prisideda prie svarbios misijos – stiprina mūsų emigrantų ir diasporos mokymosi motyvaciją pasaulio lituanistinėse mokyklose ir prisideda prie lietuvių kalbos sklaidos. Dėkojame jiems, tikriems mūsų šalies ir kalbos ambasadoriams“, – pabrėžė D. Nausėdienė, kviesdama išsikelti ambicingą lietuvių bendruomenės tikslą išsaugoti lingvistinį perlą – lietuvių kalbą – ir dėkodama visiems forumo dalyviams už tai, kad myli ir vartoja lietuvių kalbą, kuri leidžia suprasti mūsų šalies kultūrą ir tapatybę.

Užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas dėkojo pirmajai poniai už lyderystę ir atvirą kalbėjimą, įvertinant esamą padėtį. „Lietuva suvokia šią strateginę problemą. Vyriausybės patvirtintoje strategijoje užsibrėžtas ambicingas tikslas padvigubinti emigracijoje gyvenančių vaikų ir jaunimo dalyvavimą lituanistinio ugdymo veiklose, kad jis siektų apie 10 procentų. Pasiekti šį tikslą vien tik lituanistiniam švietimui atsidavusių entuziastų dėka tikrai nėra paprasta. Tam reikia politinės lyderystės ir sutelkto finansavimo. Valstybė turi remti jau veikiančias lituanistines mokyklas ir aktyviai skatinti naujų mokyklų steigimą, suteikiant nuolatinę paramą mokyklų išlaikymui ir sistemingą pagalbą lituanistinėse mokyklose dirbantiems mokytojams“, – sakė viceministras.

Forumo dalyvius taip pat sveikino Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas. Jis pabrėžė, kad Nacionalinė biblioteka visada yra atvira pokyčius ugdančioms partnerystėms: „Nacionalinės bibliotekos misija – būti Lietuvos žinių erdve, kuriančia vertę visuomenei. Mums labai svarbi atvira, veikli ir jauną žmogų ugdanti lituanistika, todėl neatsitiktinai biblioteka yra pasaulio mokytojams lituanistams svarbaus forumo vieta. Lietuvos nacionalinė biblioteka jungia, atveria ir aktualizuoja turtingą Lietuvos ir pasaulio lietuvių dokumentinį paveldą. Lietuvos atstovavimas kultūros pasauliui ir kultūros pasaulio atstovavimas Lietuvoje arba, kitaip tariant, kultūrinė diplomatija, yra svarbi Nacionalinės bibliotekos veiklos sritis. Šiuo metu biblioteka ne tik kaupia informaciją, leidinius (turime sukaupę ir itin turtingą lietuvių diasporos leidinių archyvą), bet ir organizuoja aktyvią edukacinę veiklą, jai rūpi valstybės identiteto saugojimo klausimai. Todėl esu tikras, kad bendradarbiavimas su VDU Švietimo akademija ir kitomis lituanistinę veiklą puoselėsiančiomis institucijomis tvirtės ir tęsis.“

Nuo Šiaurės ir Pietų Amerikos iki Australijos ir Europos – visuose pasaulio žemynuose yra lituanistinių mokyklų. Pasaulio lietuvių vaikai mokosi daugiau nei 230 užsienio lituanistinių mokyklų. Lituanistinių mokyklų vadovai, pedagogai – tai tie ambasadoriai pasaulyje, kurie padeda išeivijos vaikams, šeimoms išsaugoti lietuvių kalbą, tradicijas, šaknis ir tapatybę.

Renginyje buvo keliami klausimai, ar Lietuvos strateginis interesas turėtų būti siekis, kad kuo daugiau užsienyje gyvenančių lietuvių vaikų ir jaunimo galėtų mokytis lietuvių kalbos? kokią paramą reikėtų suteikti lituanistinėms mokykloms ir ar lietuvių kalba yra vertybė? kaip pasiekti tėvus, kurių vaikai nesilanko lituanistinėse mokyklose ir kaip sugriauti egzistuojančius lituanistinio ugdymo ir dvikalbystės mitus? Apgailestauta, kad lietuvių diasporos jaunimo nutautėjimas nebuvo atpažintas ir įvardytas kaip didelė diasporos bei valstybės problema. Pažymima būtinybė valstybei remti jau veikiančias lituanistines mokyklas ir aktyviai skatinti naujų mokyklų steigimą, suteikiant nuolatinę paramą mokyklų išlaikymui ir sistemingą pagalbą lituanistinėse mokyklose dirbantiems mokytojams.

Forume dalyvavo pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė, Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkė, Seimo narė Dalia Asanavičiūtė, užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojas prof. dr. Algirdas Raslanas, VDU lituanistinių studijų dalyviai, VDU Švietimo akademijos Lituanistikos ir tarptautinių programų centro vadovė Vilma Leonavičienė, komunikacijos ekspertas, pilietinių iniciatyvų autorius Alkas Paltarokas.