Telefonas Klaustukas Sitemap
Naujienos iliustracija 2021 m. rugsėjo 2 d.

Ką skaityti naujausiose „Parlamento studijose“

30-ajame „Parlamento studijų“ numeryje vyrauja istorinė tematika. Net trys iš pagrindinių straipsnių skirti Liublino unijai (1569).

Habil. dr. Jūratė Kiaupienė straipsnyje „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas – valstybės modernizacijos proceso grandis (1572–1587 metai)“ daugiausiai dėmesio skiria LDK Seimo parlamentinės veiklos formoms ir turiniui po Liublino unijos su Lenkijos Karalyste 1572–1587 m.

Autorė pabrėžia, kad tokia aktyvi parlamentinių institucijų veikla sustiprino LDK suverenumą bendros valstybės sudėtyje ir skatino XVI a. pirmoje pusėje prasidėjusius Lietuvos valstybės modernizacijos procesus, įtraukiančius vis daugiau politinės tautos atstovų.

Straipsnyje „Liublino unijos tvarumo problema valstybės centralizacijos akivaizdoje: Lietuvos bajorijos pozicijos (tarp Ketverių metų seimo ir Gardino seimo)“ dr. Ramunė Šmigelskytė–Stukienė atskleidžia politinių įvykių kupiną paskutinių XVIII a. dešimtmečių Abiejų Tautų Respublikos laikotarpį, atvedusį valstybę į švelniąja revoliucija vadinamą 1791 m. Gegužės trečiosios konstitucijos epochą. Tyrimo duomenimis pagrindžiama, jog LDK politinės tautos atstovų laikysena unijos su Lenkijos Karalyste atžvilgiu 1788–1793 m. padėjo suvaldyti šalies vidaus situaciją vykstant intensyviems centralizacijos procesams, o 1793 m. Gardino seime padėjo įtvirtinti dualistinį valstybės modelį, iš esmės nesiskiriantį nuo įstatymų, priimtų 1569 m., ir išlikusį iki paskutinių Abiejų Tautų Respublikos gyvavimo metų.

Dr. Gintautas Sliesoriūnas aptaria Liublino unijos vertinimus naujausioje lietuvių istoriografijoje ir laikosi nuomonės, kad nereikėtų sprausti Lenkiją ir Lietuvą siejusio valstybinio ryšio po 1569 m. į modernios terminijos rėmus.

Dr. Juozo Skiriaus straipsnyje „JAV lietuvių tautininkų 1944 m. vasario 5–6 d. seimo sušaukimas ir reikšmė“ analizuojami 1944 m. Niujorke vykusio Amerikos lietuvių seimo motyvai ir tikslai.

Straipsnyje „Neparašyta istorija: Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Užsienio reikalų komisija“ dr. Asta Petraitytė-Briedienė gilinasi į šios komisijos, dirbusios iki paskutinio Aukščiausiosios Tarybos posėdžio (1992 m. lapkričio 11 d.), veiklą.

Taip pat šiame „Parlamento studijų“ numeryje rasite monografijos „Konstituciniai ginčai“ (2019) ir dokumentų rinkinio „Politinės partijos Lietuvoje 1918–1940 m.“ (2020) recenzijas.

Publikuojami Steigiamojo Seimo ir I, II ir III seimų atstovo kunigo ir rašytojo Antano Šmulkščio atsiminimai apie Pirmąją lietuvių krikščionių demokratų konferenciją, įvykusią 1918 m. lapkričio 20–22 dienomis Vilniuje.

Naujausią ir kitus „Parlamento studijų“ numerius kviečiame įsigyti Nacionalinės bibliotekos Informacijos ir registracijos punkte (Gedimino pr. 51, Vilnius, II a.) arba kreiptis el. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..