Telefonas Klaustukas Sitemap
Iliustracija 2021 m. gruodžio 13 d.

Nacionalinėje bibliotekoje vykusiame Nacionaliniame žmogaus teisių forume aktualizuotos žmogaus teisės

Gruodžio 10-ąją pasaulis mini Tarptautinę žmogaus teisių dieną. Jau ketvirtus metus iš eilės šią dieną į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką dalykiniams pokalbiams ir diskusijoms susirenka žmogaus teisių aktyvistai, mokslininkai, diplomatai, moksleiviai ir studentai, verslo atstovai, visuomenininkai, politikai. Nacionalinis žmogaus teisių forumas (NŽTF) kasmet sukviečia visuomenę aptarti žmogaus teisių situaciją mūsų šalyje – kaip padaryti, kad Lietuvoje būtų gera gyventi visų tautybių, rasių, tikėjimų, lyčių, socialinių padėčių, įsitikinimų ar pažiūrų žmonėms. Šių metų forumą organizatoriai skyrė Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo pasirašymo dešimtmečiui (Stambulo konvencijai). Forumo šūkis – „Smurtą galime įveikti“.

Renginį sveikino Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Konstitucinio Teismo pirmininkė Danutė Jočienė, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, kiti svarbias pozicijas žmogaus teisių srityje užimantys asmenys. Diskusijose dalyvavo mokslo atstovai, politikai, ekspertai, žurnalistai, žmogaus teisių aktyvistai, tarp kurių – Egidijus Kūris, Dainius Žalimas, Dalia Leinartė, Jonas Ruškus, Dainius Pūras, T. V. Raskevičius, Tomas Bičiūnas, Arūnas Valinskas, Linas Slušnys, Rasa Tapinienė, Mindaugas Jackevičius ir kt.

Pandemijos ir migracijos krizės aktualizavo žmogaus teisių klausimus, tačiau viešojoje erdvėje įsivyravus šioms diskusijoms matyti ir tam tikrų sąvokų devalvavimas, sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Nesuklysiu sakydama, kad žmogaus teisių prasme šis politinis ciklas tikrai išskirtinis, ir tai lemia ne tik dokumentai, koalicijos susitarimai, bet ir krizės, su kuriomis šiandien susiduriame, aš turiu minty ir pandeminę krizę, ir hibridinę Baltarusijos režimo ataką“, – atidarydama Nacionalinį žmogaus teisių forumą sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Turbūt nebėra visuomenės grupės, kuri nekalbėtų apie žmogaus teises. Atrodytų, tai – gera tendencija. Deja, dabarties iššūkių kontekste matome dar labiau plintančią dezinformaciją ir labai žalingą reiškinį – terminų bei procesų devalvavimą. Tokie žodžiai kaip mobingas, diskriminacija ar segregacija vartojami vos ne kasdien ir tokiose situacijose, kurios neturi nieko bendra su labai skaudžiomis patirtimis. Tai kuria blogus precedentus. Kai reikia ne tik ginti pažeidžiamiausius, bet ir pačius žmogaus teisių principus. Tokio masto dezinformacija ir manipuliavimas informacija skaido dėmesį, atitraukia jį nuo realių problemų. Tai yra labai žalinga“, – sakė parlamento vadovė V. Čmilytė-Nielsen.

Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė pabrėžė, kad politikams nesutariant Lietuvos neratifikuojama Stambulo konvencija ne tik įpareigoja keisti teisės aktus dėl institucijų reakcijos į smurtą artimoje aplinkoje, bet ir užtikrinti prevenciją, be kurios negalima tikėtis pokyčių.

„Konvencija yra vienintelis toks išsamus tarptautinis dokumentas, apžvelgiantis tiek reagavimą į smurtą, tiek apsaugos, pagalbos, koordinavimo ir prevencijos mechanizmus. Tarptautinė sutartis mums nurodo ne tik tai, kokias Baudžiamojo kodekso ir įstatymų nuostatas reikėtų pataisyti, mes taip pat turime sutelkti lygiavertes pastangas smurto artimoje aplinkoje ar smurto lyties pagrindu prevencijai“, – sakė kontrolierė.

Konstitucinio Teismo pirmininkė D. Jočienė teigė, kad smurtas ne tik sukelia skausmą, bet ir „kėsinasi į prigimtinį žmogaus orumą, kurį gina tiek Konstitucija, tiek tarptautiniai teisės aktai“.

„Nors dar atsargiai, bet vis garsiau smurto artimoje aplinkoje aukos išdrįsta prabilti apie patiriamą siaubą ir ieškoti pagalbos. Smurtas turi daugelį veidų, jis ne tik sukelia fizinį ir dvasinį skausmą, jis kėsinasi į prigimtinį žmogaus orumą, kurį gina tiek mūsų Konstitucija, tiek tarptautinės sutartys“, – kalbėjo D. Jočienė.

Ji pažymėjo, kad Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo įpareigoja valstybes imtis priemonių ir efektyviai kovoti su smurtu lyties pagrindu.

Seimo Žmogaus teisių komiteto vadovas T. V. Raskevičius kalbėdamas renginyje teigė, kad bandymai Seime priimti žmogaus teises užtikrinančius įstatymų pakeitimus atsitrenkia į sieną, tačiau rankų dėl to nuleisti žmogaus teisių darbotvarkę įgyvendinti siekiantys politikai neketina.

„Atrodo, kad bėgome ir atsitrenkėme į storą ir tvirtų plytų suręstą sieną. Guzas ant kaktos, skauda. Toks jausmas, lyg sėdėčiau prie tos sienos ir galvočiau, ką daryti toliau. Galiu dar kartą įsibėgėti, bandyti į ją trenktis ir tikėtis, kad ji nuvirs. Galiu bandyti pasikasti po jos pamatais, atsidurti kitoje pusėje, bet siena liks stovėti. Galiu pasistatyti kopėčias ir pabandyti pažvelgti per tą sienos viršų ir pažiūrėti, koks gražus už jos pasaulis, bet galiu daryti dar vieną dalyką – apsišarvuoti auksine kantrybe, atsiraitoti rankoves ir kiekvieną dieną, kiekvieną valandą išrinkti tą sieną po vieną plytą“, – sakė T. V. Raskevičius.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pasveikino NŽTF’21 dalyvius su Tarptautine žmogaus teisių diena, linkėdamas atvirų ir įdomių diskusijų, kuriose gimtų idėjos žmogaus teisių iššūkiams spręsti.

„Šis forumas yra unikalus ir labai reikalingas diskusijų formatas, suburiantis įvairių nuomonių ir požiūrių žmones. Esu tikras, kad tai vienas iš geriausių būdų kalbėtis visomis aktualiomis žmogaus teisių temomis“, – sakė ministras G. Landsbergis.

Ministras taip pat pasidžiaugė, kad forumas įtraukia visų Lietuvos regionų atstovus, sulaukiama užsienio svečių, toks sutelktumas bus reikalingas ir tarptautiniu lygiu, Lietuvai nuo sausio 1 dienos trejiems metams pradedant veiklą Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje.

Lietuva kartu su užsienio partneriais turės galimybę stipriau reaguoti į žmogaus teisių pažeidimus visame pasaulyje bei atkreipti dėmesį į represijas ir žmogaus teisių pažeidimus Baltarusijoje, Rusijoje, Kinijoje.

Vykusiose diskusijose buvo ieškoma sprendimų keliamiems klausimams – čia susirinko ekspertai iš Vytauto Didžiojo universiteto, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Žmogaus teisių organizacijų koalicijos, Seimo kontrolierių įstaigos ir įvairių kitų institucijų. Diskusijose dalyvavo ir žinomi visuomenės veikėjai, aktyviai palaikantys žmogaus teises įvairiose srityse.

NŽTF yra unikalus reiškinys, po vienu stogu suvienijantis akademinę, valstybinio ir nevyriausybinio sektoriaus bei tarptautinę bendruomenes ir pritraukiantis kelis šimtus klausytojų. Jei nespėjote prisijungti ir stebėti forumo transliacijų tiesiogiai, tai galite padaryti jums patogiu metu NŽTF svetainėje.

Peržiūrėti renginio nuotraukas galite čia.