Telefonas Klaustukas Sitemap
2022 m. sausio 4 d.

Nacionalinės bibliotekos fondus papildė nauji kultūros atašė archyvai

2021 metais Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką pasiekė dviejų Lietuvos Respublikos užsienio ambasadose dirbusių kultūros atašė archyvai. Dr. Inga Vidugirytė-Pakerienė perdavė darbo Lietuvos Respublikos ambasadoje Rusijoje 2017–2020 m. sukauptus dokumentus, Agnė Biliūnaitė ‒ savo veiklos Lietuvos Respublikos ambasadoje Kinijoje metu (2015–2019) surinktą archyvinį fondą.

Abiejų kultūros atašė archyvai puikiai reprezentuoja Lietuvos kultūros ir meno sklaidą, pastangas reziduojamų šalių gyventojus supažindinti su iškiliausiais mūsų šalies dabarties menininkais, naujomis įžvalgomis papildytais pasakojimais apie mūsų valstybės istorines asmenybes. Ypač aktyvų veiklos laikotarpį pristato 2018 m. Lietuvos nepriklausomybės šimtmečiui paminėti skirti renginiai. Kultūros atašė Rusijos Federacijoje dr. Ingos Vidugirytės-Pakerienės išsikeltas tikslas buvo skleisti žinią apie šiuolaikišką modernios Lietuvos kultūrą, supažindinti su didžiausiais dabarties pasiekimais ir plėsti bendrą supratimą apie tai, kas vyksta Lietuvos meno erdvėse. Dažnai kultūros renginių pristatymai pasiekdavo ir Rusijos regionus. Minėtini Lietuvos meno pristatymai ir susitikimai su jam atstovaujančiais kultūros žmonėmis Ivanove, Jekaterinburge, Permėje, Tomske. Dėl pasaulį apėmusios pandemijos ieškota naujų kultūros sklaidos formų. Pasak I. Vidugirytės-Pakerienės, „karantinas leido atrasti šitą online sklaidos galimybę, žymiai efektyvesnę (pasiekiamos auditorijos statistikos požiūriu) nei gyvai vykstantys renginiai“. Nuo 2018 m. pradėtas leisti kultūros atašė naujienlaiškis, kuriame buvo anonsuojami Lietuvos menininkų pristatymai Rusijoje, skelbiami svarbiausi Lietuvos kultūros įvykiai.

I. Vidugirytės-Pakerienės teigimu, kultūros atašė darbas daugiausia yra nematomas, nors dažnai sukuria sąlygas ilgalaikei bendradarbiavimo perspektyvai plėtoti. Diplomatė akcentavo užmegztus ryšius su Valstybinės Tretjakovo galerijos, dailės muziejaus Maskvoje generaline direktore Zelfyra Tregulova, Šiuolaikinio meno skyriaus vadove Irina Gorlova, lietuviškos kolekcijos saugotojomis Olga Polianskaya ir Tatjana Zeliukina. Iš jų gauti galerijos generalinio katalogo tomai su įtrauktais Lietuvos menininkų darbais kada nors, rašant Lietuvos sovietmečio meno istoriją, bus labai vertingi.

2015 m. pirmąja Lietuvos Respublikos kultūros atašė Kinijoje (po metų šiai pareigybei buvo priskirta ir Pietų Korėja) paskirta Agnė Biliūnaitė yra sakiusi, kad tai buvo nepaprasto intensyvumo, įdomumo ir galimybių metai, per kuriuos pavyko ne tik išžvalgyti milžinišką Kinijos kultūros sceną, šiek tiek susipažinti su Pietų Korėja, bet ir plėtoti aktyvius bendradarbiavimo ryšius su Pekino, Šanchajaus, Guangdžou, Tiandzino, Vudženo, Handžou, Čengdu, Šenženio, Nandžingo ir kitų miestų kultūros organizacijomis. Kinijos ir Pietų Korėjos visuomenei pristatant modernios Lietuvos kultūrą ypač reikšmingas buvo specialaus žurnalo „World Architecture“ numerio, skirto šiuolaikinei Lietuvos architektūrai pristatyti, parengimas, Lietuvos XX a. dailės paroda, kurią Kinijos nacionaliniame dailės muziejuje surengė Lietuvos nacionalinė dailės galerija, taip pat Laimono Briedžio knygos „Vilnius. Savas ir svetimas“ vertimas į kinų kalbą. A. Biliūnaitės teigimu, „buvo energinga ir daug žadanti kultūrinio bendradarbiavimo pradžia, iš kurios visi daug išmokome, susidūrėme su labai tolima ir stipriai kitokia darbo ir bendravimo kultūra, daug didesne rinka ir pasauline konkurencija, atkreipdami dėmesį į save“.

Pastaraisiais metais Nacionalinė biblioteka, nuosekliai įgyvendindama kultūrinės diplomatijos politiką, daug dėmesio skiria užsienyje sukurto lituanistinio paveldo ir mūsų šalies kultūrinės raiškos ženklus pasaulyje atspindintiems artefaktams kaupti. Nuo 2015 m. Nacionalinėje bibliotekoje kaupiamas kultūros atašė archyvas yra iliustratyvus šalies kultūros reprezentavimo užsienio valstybėse pavyzdys. Publikuoti ir rankraštiniai šios tematikos dokumentai yra nepaprastai reikšminga Nacionalinės bibliotekos dokumentinio paveldo dalis.