Telefonas Klaustukas Sitemap
2022 m. vasario 22 d.

Muzikos ir vizualiųjų menų skaitykloje – knygos su Gustave‘o Doré graviūromis

Knygų iliustracijos – įdomi, tačiau mažiau tyrinėjama grafikos rūšis. Manoma, kad sistemingai knygas iliustruoti pirmiausiai pradėta Kinijoje dar VI–VII amžiuje. Iliustracijos papildydavo ir papuošdavo tekstą, turėjo ir praktinę paskirtį – paaiškindavo sudėtingesnes teksto vietas. Tai buvo ypač svarbu specializuotiems vadovėliams ar moksliniams veikalams. Reikėtų pridurti, kad minėtu laikotarpiu Kinijoje jau buvo žinomas knygų spausdinimas naudojant vientisose medžio lentelėse išraižytą tekstą (ksilografija).

Rytietiškos knygos turėjo ir dar vieną šiuolaikinėms knygoms būdingą savybę – verčiamus puslapius (kodekso tipo knyga; toks formatas buvo patogesnis ir iliustruoti). O pagal antikinę tradiciją dažniausiai būdavo leidžiamos ritinio pavidalo knygos. Skirtingai nei Tolimuosiuose Rytuose, Europoje iki XV a. antrosios pusės vis dar vyravo knygų rašymas ranka. Tokiose knygose irgi būdavo ranka darytų tekstą papildančių iliustracijų (miniatiūrų). Daugelis jų buvo spalvotos.

XV a. viduryje (dėl tikslių metų diskutuojama) Johannesui Gutenbergui išradus knygų spausdinimo presą, pasidarė patogiau jas iliustruoti. Gutenbergo presas nuo Kinijoje taikytos technologijos skyrėsi tuo, kad tekstas būdavo surenkamas naudojant atskiras iš metalo išlietas raidžių formas (literas). Nuo XVI a. galima kalbėti apie knygų iliustravimą kaip atskirą žanrą. Išpopuliarėjo ir knygų iliustravimas atskirais tekstą papildančiais grafikos kūriniais. Iliustracijos būdavo spausdinamos kartu su tekstu, įkomponuojamos į įklijas, kartais – išleidžiamos ir kaip atskiri rinkiniai. Renesanso laikotarpiu pradėta dažniau iliustruoti ne tik religinės ar mokslinės, bet ir grožinės literatūros kūrinius.

Knygų iliustravimo nevengė ir garsūs dailininkai Williamas Blake‘as („Prarastasis Rojus“, „Dieviškoji komedija“), François Boucher („Metamorfozės“), Davidas Hockney‘is („Brolių Grimų pasakos“), Salvadoras Dali („Alisa stebuklų šalyje“), Édouardas Manet („Varnas“), Eugène’as Delacroix („Faustas“), Aubrey‘us Beardsley‘is („Salomė“, „Karaliaus Artūro mirtis“) ir Gustave‘as Doré („Don Kichotas“, „Dieviškoji komedija“). Pastarieji du dailininkai labiausiai ir išgarsėjo kaip iliustratoriai. Knygų iliustravimo srityje save išbandė ir Henri Matisse‘as, Pablas Picassas, Antonio‘us Tempesta, Andy‘is Warholas bei prerafaelitų rato dailininkai.

Gustave‘as Doré (1832–1883) laikomas vienu žymiausių visų laikų knygų iliustratorių. Iš iliustravimo srityje besispecializavusių dailininkų Lietuvoje jis žinomas geriausiai. Doré dažniausiai kūrė metalo arba medžio raižymo technika, tačiau išbandė ir skulptūrą bei tapybą. Dailininkas taip pat kūrė ir komiksus, karikatūras, kitus satyrinius kūrinius. Jo iliustruotų knygų sąraše – grožiniai ir religiniai kūriniai, pasakos vaikams, tuo metu populiarios poemos, kelionių aprašymai, istorijos veikalai ir satyros.

Doré sukūrė iliustracijas Ariosto „Pašėlusiam Rolandui“, prancūziškam 1843 m. Biblijos leidimui, Chateaubriando „Atalai“, Johno Miltono „Prarastajam Rojui“, Williamo Shakespeare‘o „Audrai“, Dantės Alighierio „Dieviškajai komedijai“, Miguelio de Cervanteso „Don Kichotui“, François Rabelais „Gargantiua ir Pantagriueliui“, Charles’o Perrault „Pasakoms“ ir daugybei kitų grožinės ir ne grožinės literatūros kūrinių. „Dieviškoji komedija“, „Don Kichotas“, „Gargantiua ir Pantagriuelis“, Charles’o Perrault „Pasakos“, Rudolfo Ericho Raspe „Miunhauzeno nuotykiai“ su Doré iliustracijų reprodukcijomis yra išleisti ir lietuviškai. Kai kurių kitų užsienio autorių lietuviškiems leidimams ar lietuvių rašytojų knygoms iliustruoti kartais taip pat naudojamos Doré kūrinių reprodukcijos.

Muzikos ir vizualiųjų menų skaitykloje parengta aštuonių leidinių su Doré iliustracijomis ekspozicija. Joje garsiosios graviūros Dantės „Dieviškajai komedijai“ ir „Don Kichotui“, kelionių aprašymų bei romanų iliustracijos bei dailininko sukurti satyriniai piešiniai. Visi eksponuojami leidiniai išleisti XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Juose išvysite ne tik Doré graviūras, bet ir iki XX a. pradžios Vokietijos knygų leidyboje naudotą archaišką gotikinį šriftą bei originalius XIX – XX a. sandūros knygų įrišimus.

Iliustracija iš Europos kultūros paveldo portalo „Europeana“: Švč. Mergelė Marija, karūnuota žvaigždžių karūna (Apr 12, 1) / Doré, Gustave. Medžio raižinys, 1865–1866 (iliustracija iš G. Doré iliustruoto prancūziško Biblijos leidimo). Teikianti institucija United Archives / WHA.