Telefonas Klaustukas Sitemap
2022 m. lapkričio 9 d.

Baigėsi seminarų ciklas besidomintiems žydų istorijos ir kultūros paveldu

Lapkričio 7 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko baigiamasis seminaras iš ciklo „Kelias į Lietuvos žydų istorijos ir kultūros paveldo pažinimą“. Seminarų cikle gyvai ir nuotoliniu būdu dalyvavo kelios dešimtys istorijos ir kultūros edukatorių iš visos Lietuvos: Šiaulių, Panevėžio, Prienų, Akmenės, Alytaus, Kėdainių, Molėtų, Klaipėdos, Telšių, Kauno, Lazdijų, Pasvalio, Biržų, Rokiškio, Šalčininkų, Kauno, Vilniaus miestų ir rajonų.

Devynis mėnesius vykusį seminarų ciklą finansavo Lietuvos kultūros taryba. Ciklo renginiai – tai istorikų, archyvarų, rašytojų paskaitos ir praktiniai užsiėmimai. Seminarą organizavo Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Judaikos tyrimų centras. Programos partneriai – Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus, Žydų kultūros paveldo kelio asociacija.

Baigiamajame susitikime dalyviams pristatyta žydų istorijos ir kultūros tyrėjos, vertėjos ir menininkės Miglės Anušauskaitės sukurta pieštinė metodika-komiksas. Pradedantieji žydų istorijos ir kultūros paveldo tyrinėtojai komikse ras patarimų, kokius pirmuosius žingsnius galima daryti renkantis skirtingus tyrimo išeities taškus – kaip tirti, jeigu žinomas tik žmogaus vardas, jeigu tiriamas pastatas ar gatvė, jeigu tyrimas prasideda nuo išlikusio per Holokaustą žuvusių žmonių daikto. Piešiniais paaiškintas ir istorikų naudojamas mikroistorijos metodas. Paskaitą apie moterų trauminių patirčių per Holokaustą integravimo į istorinius tyrimus svarbą skaitė istorikė Neringa Latvytė, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete dėstanti trauminės atminties ir kultūros paveldo komunikaciją.

„Bijau eiti į archyvus. Dažnai archyvai neatsako į klausimus, jie iškelia naujų klausimų“, – spalį vykusiame seminare „Maginė dokumentika: kaip archyvai dalyvauja fikcijose“ sakė rašytojas ir kultūros tyrinėtojas dr. Rimantas Kmita. Edukatoriai šią mintį patvirtino pristatydami savarankiškus tyrimus, atliktus per seminarų ciklo mėnesius, – kartais darbas su archyvine medžiaga koregavo temas ir tyrimų kryptį. Jurgita Gustytė-Ivinskienė iš Varnių, pabandžiusi atskleisti žodinėje atmintyje išlikusio pasakojimo apie varniškį Chaimą Nejermaną detales, dabar tyrinėja jo tėvo Michelio Nejermano, aktyvaus tarpukario Lietuvos veikėjo, biografiją. Laimutė Sližienė, tirianti žinomo tarpukario Lietuvos odos ir venerinių ligų gydytojo Simono Volperto gyvenimo istoriją, susitelkė į gilesnę vieno dokumento – išrašo iš S. Volperto darbo, rašyto remiantis stebėjimais, atliktais Berlyno universitete „Charitè“ odos ligų klinikoje, – analizę, vertingą ir Lietuvos medicinos istorijai.

Šiemet Prienuose padėti atminimo akmenys Bencionui Benui Šakovui ir Libei Genei Šakovienei-Kacaitei, jų gimimo ir mirties datas patikslino seminaro dalyvė Jolita Stačiokaitė iš Jiezno. Vijolė Nikšienė ir Edita Mikelionienė į baigiamąjį renginį atsivežė originalų dokumentą – Iciko Lipšico eilėraštį, sukurtą ir dedikuotą draugei Reginai 1941 m. gegužę, ir pristatė tyrimą, kuriame Lipšicų šeimos istoriją pasakoja jų namai. Zina Gudaitienė iš Kauno rajono Liučiūnų kaimo atrado, kad 1941 m. nužudytas Čekiškės miestelio fotografas Leizeris Bekeris buvo ir ambicingas dailininkas. Telšių ligoninės istoriją tirianti Janina Bucevičė dalinosi tarpukario Telšių gydytojų moterų istorijomis, o Greta Kėvelaitienė iš Panevėžio pasakojo, kaip naujos žinios apie Naftalį Feigenzoną ir jo spaustuvę, kurioje tarpukariu veikė ir biblioteka, praturtino pažintinę ekskursiją.

Daugiau apie edukatorių atliktus tyrimus galima bus paskaityti tinklaraštyje judaikostyrimucentras.com/seminarai. Ten jau skelbiama seminarų ciklo medžiaga, prieinama visiems, kas domisi lokalaus žydų istorijos ir kultūros paveldo tyrimais.

Edukatoriai ir tyrėjai aptarė iššūkius, iškilusius ieškant medžiagos, kritiškai vertinant šaltinius ir taikant tyrimuose mikroistorijos metodą. Per seminarus susikūręs vietinio žydų istorijos ir kultūros paveldo tyrinėtojų tinklas planuoja tęsti bendradarbiavimą ir yra atviras visiems besidomintiems.

Seminarų ciklo programa buvo skirta siekiantiems kelti kompetenciją ir įgyti naujų įgūdžių istorijos ir kultūros edukatoriams: kraštotyrininkams, kultūros edukacijų rengėjams, mokytojams, bibliotekininkams, Lietuvos regionų muziejų darbuotojams, menininkams, savarankiškai dirbantiems tyrinėtojams, besidomintiems žydų istorijos ir kultūros paveldu. Seminarais siekiama didinti Nacionalinės bibliotekos judaikos kolekcijos žinomumą Lietuvoje, aktyvinti tyrėjų ir atminties institucijų bendradarbiavimą, skatinti Lietuvos žydų kultūros ir istorijos tyrinėjimus. Pirmenybė priimant dalyvius teikta edukatoriams ir tyrėjams iš Lietuvos regionų.

Seminarų lektoriai – istorikai, žydų istorijos ir kultūros paveldo tyrinėtojai, archyvarai, su istorine medžiaga dirbantys kūrėjai, vietinės istorijos ir mikroistorijos praktikai.

Nuotraukų albumas ›