Telefonas Klaustukas Sitemap
2023 m. sausio 20 d.

Nacionalinėje bibliotekoje atidaryta projekto „Mozės klajonės“ paroda

Dėmesio! Informuojame, kad vasario 3–5 d. nebus galimybės apžiūrėti parodos, nes vyks renginys.

Sausio 19 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje atidaryta Tautinių bendrijų tarybos pirmininko Daumanto Levo Todeso projekto „Mozės klajonės“ paroda. Joje pristatomos daugiau nei dvidešimties skirtingų menininkų kūrybinės interpretacijos, paremtos išlikusiu tautodailininko Jakovo Bunkos skulptūros „Platelių Mozė“ fragmentu, simbolizuojančios amžinybę, laiko trapumą, atsidavimą lemčiai ir pasipriešinimą, aklumą ir regėjimą, pasiaukojimą ir tikėjimą.

Parodos atidarymo renginyje susirinkusius svečius pasveikino Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas. Atkreipdamas dėmesį, kad šis tęstinis projektas Vilniuje pristatomas pirmą kartą, bibliotekos vadovas džiaugėsi, kad „viena iš ekspozicijos klajonių stotelių tapo Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka – erdvė, kurioje vertinamos žinios, kurioje lankosi daugybė įvairių profesijų, pomėgių ir amžiaus žmonių“.

Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sveikinimo kalboje prisiminė J. Bunkos skulptūros „Platelių Mozė“ istoriją ir džiaugėsi jos atgimimu: „Pagal teisingus orientyrus statytos skulptūros netrūnija. Jos atgimsta per pastangas tų, kurie ieško kelio išeiti iš savo dykumos. Ieško bendrakeleivių, bendraminčių. Taip iš išlikusio Mozės veido atsirado paroda, prie kurios prisidėjo bendru keliu žengiančių menininkų būrys, įkvėptas ir suburtas Daumanto Todeso.“

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas prof. Vytautas Juozapaitis, sveikindamas renginio dalyvius, dėkojo J. Bunkai už paliktą galimybę tęsti kūrėjo darbą. „Tai, kad 21 skulptorius, dailininkas savo originaliais kūriniais pagerbė šio iškilaus ir labai savotiško menininko atminimą, pateikdami savo požiūrį į žemaičių Mozės galvą, yra unikalu. Nežinau, ar pasaulyje dar galime atrasti tokių pavyzdžių“, – pabrėžė V. Juozapaitis.

Tautinių mažumų departamento direktorė dr. Vida Montvydaitė sveikinimo kalboje išreiškė gilų susižavėjimą parodos iniciatoriaus ir mecenato D. L. Todeso idėja, tikėjimu ir iniciatyva. Tai iš pradžių atrodė gana fantastiškas sumanymas, tačiau „vienas žmogus fragmentą paėmė, atidavė restauratoriams ir paleido tą žemaitišką Mozę keliauti per pasaulį“. V. Montvydaitė sužavėta, kad skulptūrose, meno kūriniuose kiekvienos šalies kūrėjas sudeda savo šalies bruožus: „Ir tas lietuviškas žydo skausmas eina per įvairias šalis ir susirenka kitų šalių, kitų tautų žmonių skausmą, išmintį.“

Kultūros istorikas doc. dr. Aurimas Švedas, kalbėdamas apie parodą, pateikė keturis argumentus, kurie yra svarbūs ir atsako į klausimą, kodėl D. L. Todeso kvietimas į Mozės klajones turi būti atlieptas. A. Švedo manymu, „ši paroda nuolat kinta, Daumantas vis dar ją kuria. Toliau ji dar labiau augs ir keisis. Kiekvienas naujas Mozės veidas pakeičia ir tuos Mozės veidus, kurie jau sukurti.“

Idėjos iniciatorius D. L. Todesas papasakojo, kas paskatino sukurti parodą ir kuo ji jam svarbi: „Paroda man gyva, nes ją bedarant prasidėjo baisus karas. Jis uždėjo savo pėdsaką. Ir to karo atspindžiai šioje parodoje.“ Pagerbdamas ne tik J. Bunkos atminimą, bet ir Lietuvos darbų iš medžio tradiciją, parodos sumanytojas pabrėžė: „Tai yra atminimas išėjusiai kartai. Tai yra atminimas ir mano išeinančiai kartai.“

Atidarymo vakarą vedė menotyrininkas Saulius Pilinkus. Muzikinį kūrinį atliko Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro smuikininkai Vilija ir Algis Peseckai bei Daiva ir Algirdas Šimėnai.

Paroda eksponuojama V a. atrijuje iki kovo 5 d.

Parodos mecenatas ir iniciatorius D. L. Todesas.

Dalyviai Jakovas Bunka, Adomas Jacovskis, Ewa Polkhe, Solomonas Teitelbaumas, Ilja Bereznickas, Raimondas Savickas, Leo Ray, Dimitrij Gutov, Madara Gulbis, Daiva Kairevičiūtė, Matvei Vaizberg, Algirdas Mikutis, Antanas Vaškys, Mindaugas Šnipas, Tatjana Kazimierėnienė, Aleksandra Jacovskytė, Vladimir Cesler, Pinchas Fišel, Natalija Borisova, Nataša Gerasimenko, Lilia Tatarinova, Juozas Kalinauskas, Aloyzas Janušauskas, Rimas Keturka.

Partneriai Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, žydų bendruomenė „Vilnius – Lietuvos Jeruzalė“, Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas.

Parodos organizatoriai dėkoja labdaros ir paramos fondui Vilniaus lenkų kultūros namams, „DHL Lietuva“.