Immanuelio Kanto „Apie pedagogiką“ – tai trumpas ir aiškiai parašytas apibendrinimas, ką reiškia mokyti, ugdyti ir lavinti. Nors rašyta XIX a. pradžioje, ši knyga išlieka aktuali ir šiandien: joje suformuluoti ugdymo ir lavinimo tikslai, tėvų ir mokytojų vaidmenys, aptariami tinkamiausi lavinimo metodai. Knyga aktuali kiekvienam, kuriam tenka ugdytojo, lavintojo ar pedagogo vaidmuo ir kuris ieško atsakymų į klausimus, kaip geriausiai atlikti šį nelengvą jam tekusį vaidmenį.

#GyvasŽodis. Šiemet švenčiame atkurtos Lietuvos nepriklausomybės 30-metį. Ta proga rubrikos autoriams, savo srities profesionalams, siūlome pasidalyti mintimis, kaip per šiuos tris dešimtmečius keitėsi šalies bibliotekos. Šiame numeryje Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė Jolita Steponaitienė primena, kad šiemet Nacionalinė bibliotekų savaitė vyksta jau 20-ąjį kartą, apžvelgia, kaip bibliotekos per šiuos du dešimtmečius keitėsi.

Rašytojo Vido Morkūno novelių rinktinė „Pakeleivingų stotys“ (2019, leidykla „Odilė“), ketvirtoji autoriaus knyga, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto išrinkta kūrybiškiausia 2019-ųjų knyga dar gerokai prieš karantiną. Kad tai viena pačių stipriausių ir originaliausių 2019 metų lietuvių literatūros knygų, ką tik pakartojo žurnalo „Metai“ balandžio numeryje pasirodžiusios diskusijos apie praėjusių metų knygas dalyviai kritikai Gintarė Bernotienė, Laimantas Jonušys, Donata Mitaitė, Jūratė Sprindytė.

Jei turite šunį ar katę, galbūt pastebėjote, kad, jums namuose praleidžiant daugiau laiko, gyvūnas pradėjo keistai elgtis. Gal tapo aktyvesnis, reikalauja daugiau dėmesio, o gal – baikštesnis ar kaip tik pasyvesnis? Jei tokie mylimo augintinio elgesio pokyčiai neduoda ramybės, rekomenduojame apsilankyti portale www.ibiblioteka.lt, kuriame rasite tiek naminių, tiek laukinių gyvūnų vidiniam pasauliui suvokti skirtos literatūros.

Serialus galima ne tik žiūrėti, bet ir skaityti! Išmintingoji britų rašytoja Janė Gardam sukūrė literatūrinį šedevrą, per trijų žmonių portretus išskleisdama visą monumentalų XX amžių. Trilogijoje „Vyras be trūkumų“, „Žmona su paslaptimi“ ir ką tik pasirodžiusiame „Meilužyje“ rašytoja sudėjo visą sukauptą gyvenimo išmintį, gelmę ir meistrystę. Ir nors romanų atomazga atrodytų visiškai aiški, ypatingas šios trilogijos rafinuotumas tas, kad kiekvienoje dalyje istorija įgauna naujų spalvų ir briaunų. Akivaizdu, ši rašytoja – daugialypės perspektyvos meistrė, parodanti, kad kiekvienas gyvenimą suvokiame kitaip ir čia nėra nesvarbių veikėjų. Į lietuvių kalbą J. Gardam trilogiją išvertė Danguolė Žalytė-Steiblienė.

Trečiadienių rytais Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykstantys literatūriniai protų mūšiai keliasi į skaitmeninę erdvę! Vaikų ir jaunimo literatūros departamentas kviečia vaikus smagiai ir turiningai leisti laiką namuose, o įsijungus išmaniuosius įrenginius pasitikrinti literatūrines žinias.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos dirbtuvių PATS SAU kuratoriai Donatas Kubilius ir Adriana Daškevič, nekantriai laukiantys, kada galės atverti  duris lankytojams, vėl kvietė dalyvauti virtualiose dirbtuvėse. Šiandien buvo kuriami, projektuojami kartoniniai namai, garažai, kurių patrauklumas ir dizainas priklauso nuo paties kūrėjo fantazijos.

Nuo balandžio 1 d. Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai knygų mylėtojai siuntė kūrybiškus mėgtamiausių knygų pristatymus. Nuoširdžiai dėkojame visiems dalyvavusiesiems ir palaikiusiesiems, už originalius darbus, kūrybišką žvilgsnį į tekstą ir meilę knygoms.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į Zenono Nekrošiaus ir Virgilijaus Usinavičiaus fotografijų parodą.

Nuo balandžio 27 d. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Vyriausybei sušvelninus karantino reikalavimus, atvėrė duris lankytojams. Kol kas bus teikiama tik dalis paslaugų, tačiau yra ir naujienų. Biblioteka pradeda išduoti į namus knygas iš Bendrųjų fondų. Anksčiau šių fondų leidinius buvo galima skaityti tik vietoje, jų neišsinešant. Dabar norintys pasiimti knygas į namus tai galės padaryti šalia Informacijos posto esančioje patalpoje, antrame bibliotekos aukšte.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatoma Paulinos Mongirdaitės, fotografijos istorijoje žinomos kaip pirma moteris fotografė Lietuvoje, paroda.

Pasaulį apėmusi pandemija padarė neigiamą įtaką žmogiškajam kapitalui, įskaitant mokymąsi, žmonių gerovę ir ateities produktyvumą. Koronaviruso (COVID-19) krizė išryškino valstybinių institucijų svarbą saugant gyvybes ir pragyvenimo šaltinius, atskleidė valstybių gebėjimų pažeidžiamumą.

Įpusėjusi Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, šiais metais minima virtualiai, suteikia progą atidžiau pažvelgti, kaip šios kultūros įstaigos prisideda ugdant pažangią visuomenę ir mažinant skaitmeninę bei socialinę atskirtį. Jau daugiau nei 10 metų mokydamos gyventojus naudotis internetu ir skaitmeninėmis technologijomis, bibliotekos parengė juos išgyventi nelengvomis karantino sąlygomis: apsipirkti internetu, naudotis el. paslaugomis, virtualiai bendrauti ir kt. Svarų bibliotekų indėlį atskleidžia ir pastaruoju metu plačiai nuskambėjusios iniciatyvos – karantino metu jos savanoriškai ėmėsi 3D spausdintuvais spausdinti apsauginius skydus medikams (jau pagaminta per 7 250 vienetų), taip pat pasiūlė savivaldybėms laikinai perduoti naujai įsigytus kompiuterius moksleivių nuotolinio mokymosi reikmėms.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos dirbtuvės PATS SAU net ir per karantiną prisideda prie neformalaus vaikų ir jaunimo ugdymo. Balandžio mėnesį siūlome keletą veiklų vaikams, laiką leidžiantiems namuose. Medžiagų, reikalingų kūrybai, tikrai rasite namuose, blogiausiu atveju – pas kaimynus. Per tiesiogines transliacijas parodysime, kaip kiekvienas gali pasidaryti ką nors smagaus. Tad kviečiame žiūrėti arba, susirinkus reikiamas medžiagas, prisijungti prie mūsų ir meistrauti kartu.

Pristatome skaitytojų pamėgtas ir įvertintas saviugdai, savęs pažinimui skirtas knygas portale ibiblioteka.lt. Prisijungę prie portalo su LIBIS skaitytojo pažymėjimu, jas galėsite skaityti neišeidami iš namų.

Niekam ne paslaptis, kad perskaityta vaikiška knyga neretai nuveda tolyn: norisi nupiešti jos veikėjus, pažaisti perskaitytą istoriją ar ją suvaidinti. Pagal vaikišką knygelę sukurti lėlių teatrą namie – ne tik būdas patekti į knygos vidų, bet ir kaip reta naudingas užsiėmimas! Norėdamas suvaidinti istoriją, vaikas turės ją išmokti mintinai ar atpasakoti, turės išnagrinėti veikėjų charakterius, jų santykius, elgesio motyvus ir pasekmes, atkreipti dėmesį į pasakojimo pradžią, istorijos vystymąsi ir pabaigą. Gaminant lėles ne tik lavinama vaizduotė, estetinis skonis ir išradingumas, bet ir rankdarbių įgūdžiai. Rekvizito gamyba, ruošimasis spektakliui ir pati premjera sutelkia visą šeimą, primena vaikui elgesio teatre taisykles. Vaidinimas lavina viešo kalbėjimo, motorinius įgūdžius.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, kaip nacionalinis bibliotekų metodinis centras, parengė rekomendacijas, kuriomis pagal galimybes siūloma šalies bibliotekoms vadovautis pirmąjį karantino švelninimo etapą.

Kviečiame į pokalbį apie žiniasklaidą karantino sąlygomis. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus vadovas Ginas Dabašinskas pokalbių platformoje kalbasi su Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi Radzevičiumi ir bibliotekos darbuotoju Arūnu Brazausku.

Balandį Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamentas kviečia susipažinti su lėlių teatru. Apie jo ištakas ir techniką sužinosite jau šiandien, susitikime su Vilniaus teatro „Lėlė“ režisieriumi ir dailininku Rimu Driežiu.