Filmo „Ave, vita“ (1969) peržiūra Nacionalinėje bibliotekoje

Programa „Atvira Lietuvos kino istorija“ kiekvienais metais aktualizuoja lietuvių kino istoriją ir jos dialogą su mūsų kino dabartimi. Šiemet programos filmus papildo ir režisieriaus Almanto Grikevičiaus juosta „Ave, vita“ (1969). Filmą kviečiame žiūrėti lapkričio 18 d. 14 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Vaidybinė juosta pagal vieną įdomiausių lietuviškų scenarijų, jį sukūrė Grigorijus Kanovičius ir Vytautas Žalakevičius. Filmo peržiūra skirta šių metų pradžioje iškeliavusiam žydų kilmės lietuvių rašytojui, scenaristui ir vertėjui G. Kanovičiui pagerbti. Nacionaline kultūros ir meno premija įvertintas rašytojas suteikė istorijai žmogiškąjį matmenį, atskleidė Lietuvos ir Rytų Europos žydiškojo pasaulio turtingumą, o filmo „Ave, vita“ scenarijus atskleidė jo gebėjimą kurti modernią kino pasakojimo struktūrą.

Ave, vita. Lietuva / LSSR

Režisierius Almantas Grikevičius, scenarijaus autoriai: Grigorijus Kanovičius, Vytautas Žalakevičius, operatorius Jonas Tomaševičius, kompozitorius – ansamblis „Kertukai“, prodiuseris – Lietuvos kino studija.

Vaidina: Bronius Babkauskas, Vytautas Paukštė, Eugenija Bajorytė, Juozas Budraitis.

A. Grikevičiaus kūrinyje plėtojama režisieriui būdinga karo ir jo atgarsių tematika, taip pat poveikis visa tai išgyvenusiai režisieriaus kartai. „Ave, vita“ juostą galima laikyti vienu svarbiausių ir brandžiausių režisieriaus darbų, jame atspindėtas ir kartų atitolimas, ir žmogiškumo svarba, ir egzistencinės abejonės. Su karu dažnai siejamas žmogaus apsisprendimo motyvas aktualus ir šiame filme, jame sujungiama praeitis ir dabartis, pažvelgiama į vieną baisiausių žmonijos nusikaltimų – koncentracijos lagerius. Pagrindinius veikėjus nuolat seka mirties šešėlis, atslenkantis iš praeities.

G. Kanovičiaus prisidėjimas prie scenarijaus atvėrė visai kitą plotmę nei įprasta. Pripažinto romanų autoriaus literatūrinė patirtis pakėlė filmą į gilesnį prasminį lygmenį.

Almantas Grikevičius (1935–2011) baigė Maskvos kinematografijos instituto Režisūros fakultetą. Debiutavo dokumentiniu filmu „Saulės pasakos“. 1966 m. sukūrė struktūriškai ir stilistiškai išskirtinį filmą „Laikas eina per miestą“. 1968 m., bendradarbiaudamas su režisieriumi Algirdu Dausa, sukūrė pirmąjį savo vaidybinį filmą „Jausmai“ – vieną iš geriausių lietuvių filmų.

Renginys nemokamas ir atviras visiems! Programos „Atvira Lietuvos kino istorija“ partneris – Lietuvos kino centras.

Trumpai apie renginį

Data

lapkričio 18 d.

Laikas

14 val.

Vieta

Konferencijų salė, V a.

Trukmė

3 val.

Dalyvavimas

įėjimas laisvas

Svarbu

renginys gali būti fotografuojamas ir (arba) filmuojamas

Daugiau informacijos

socialiniame tinkle „Facebook“