Alinos Borzenkaitės pranešimas „Įdarbinti vėją ir vandenį: malūnininkystė LDK XVI–XVIII a.“

Kokios temos šiandien domina jaunuosius Lietuvos tyrėjus?  

Liepos 21 d. 18 val. kviečiame į  Alinos Borzenkaitės pranešimą „Įdarbinti vėją ir vandenį: malūnininkystė LDK XVI–XVIII a.“. 

Šiandien malūnai dažniausiai siejami su muziejinėmis edukacijomis, nykstančiu technikos paveldu arba pasakomis ir legendomis. Tačiau Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau – LDK) laikais jie buvo vieni svarbiausių technologinių įrenginių, leidusių įdarbinti ir pritaikyti vėjo bei vandens energiją kasdienybės poreikiams. Malūnuose buvo ne tik malami grūdai – jų mechanizmai naudoti popieriaus ir parako gamybai, medienos apdirbimui, audinių vėlimui ir daugeliui kitų amatų. Reta gyvenvietė neturėjo savo malūno, o gerai veikiantis malūnas galėjo tapti visos apylinkės traukos centru. 

Malūnai buvo kur kas daugiau nei pavieniai gamybiniai statiniai. Vandens malūnų užtvankos ir kanalų sistemos keitė upių vagas bei kraštovaizdį, vėjo malūnų „įdarbinimui“ reikėjo perprasti vėjo logiką, o jų priežiūra reikalavo specifinių sudėtingų techninių žinių ir patirties. Malūnų steigimą, veiklą ir mokesčius reglamentavo Lietuvos Statutai bei valdovų privilegijos, o ginčai dėl vandens, užtvankų ar teisės naudotis malūnais neretai pasiekdavo teismus. Tad malūnininkystės tyrimai atveria ne tik technologijų, bet ir teisės, ekonomikos, kraštovaizdžio bei kasdienio gyvenimo istorijos aspektus. 

Paskaitoje bus aptariama, kaip XVI–XVIII a. LDK buvo organizuojama malūnininkystė, kokių tipų malūnai veikė ir kokias funkcijas atliko. Bus nagrinėjama, kaip malūnai atsispindi istoriniuose šaltiniuose, kokie žmonės juos statė, prižiūrėjo ir nuomojo, kaip buvo reglamentuojama jų veikla bei kokią reikšmę jie turėjo to meto visuomenei. Paskaita kvies pažvelgti į malūnus ne tik kaip į technikos objektus, bet ir kaip į vieną svarbiausių ankstyvųjų naujųjų laikų LDK materialinio gyvenimo ir kraštovaizdžio elementų. 

Alina Borzenkaitė – istorikė ir paveldosaugininkė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantė. Rengia disertaciją, skirtą malūnininkystės reiškiniui Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI–XVIII a. Dirba kultūros paveldo srityje. 

* 

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvė tampa atvira platforma jauniesiems mokslininkams dalytis savo tiriamaisiais darbais su bibliotekos lankytojais. Čia pristatomi tyrimai apie Lietuvos istoriją, visuomenę, valstybės raidą bei kitas aktualias temas, atskleidžiančias įvairiapusį mokslinių ieškojimų ir atradimų lauką. 

Renginys vyks Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje, II a. 

Iliustracijoje panaudotas fragmentas iš Skirmontt, J. (1807). „MAPPA Geometryczna według wymiaru Praktycznego zrysowana przez Józefa Skirmontta Ucznia Klassy 3 ciey...“.

Trumpai apie renginį

Data

liepos 21 d.

Laikas

18 val.

Vieta

Valstybingumo erdvė, II a.

Trukmė

1 val.

Dalyvavimas

atviras ir nemokamas

Daugiau informacijos

socialiniame tinkle „Facebook“

Organizatoriai

Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centras

Svarbu

renginys gali būti fotografuojamas ir (arba) filmuojamas