Europos kino festivalio „Scanorama“ programa „Atvira Lietuvos kino istorija“ buvo sumanyta kaip nuolatinė nacionalinio kino istorijos refleksija, kurioje atsispindėtų skirtingo laikotarpio lietuvių kino raidos tendencijos, reikšmingi kino faktai, amžininkų liudijimai, netektys ir laiko patikrinti dalykai.
Kiekvienais metais gyvenimas padiktuoja šios programos esmines sudedamąsias, skatina atkreipti dėmesį į mažai tyrinėtus mūsų kino istorijos faktus ir įvykius, lietuviško kino egzistencijos sovietmečiu aspektus, atrasti mūsų kūrėjų savitumą aname laike, paminėti išėjusiuosius, pasidžiaugti jubiliejais, pasijuokti iš kuriozų.
Mūsų archyvuose išsaugotos kopijos šiandien jau sunkiai tinkamos rodyti. Tačiau įdomu, kad paveldo skrynioje dūlėjusius filmus šiandien restauruoja ir skaitmenina ne vienos nepriklausomos respublikos statusą pelniusios buvusios sovietinės respublikos kino studijos ar kino institucijos. Mums įdomūs tie restauruojami filmai, kuriuose pagrindinius vaidmenis atliko lietuvių kino aktoriai. Štai 1967 m. Moldavijos TSR dirbęs režisierius Aleksandras Gordonas pakvietė lietuvių aktorių Regimantą Adomaitį sukurti pagrindinio vaidmens jo filme „Sergejus Lazo“. Laikas apsuko ratą, ir šiandien nepriklausoma Moldova jau rengiasi narystei Europos Sąjungoje, o išsaugotoje kino studijoje „Moldova-Film“ restauruojamas ir skaitmeninamas moldavų kino paveldas. „Scanoramos“ žiūrovai šį rudenį galės pamatyti prieš pusšimtį metų sukurtos juostos „Sergejus Lazo“ rumunų kalba sugarsintą restauruotą skaitmeninę kopiją su lietuviškais subtitrais.
Įėjimas laisvas.
FILMO APRAŠYMAS:
Sergejus Lazo / Sergey Lazo / Aleksandr Gordon, 1967, 89 min. Moldova
Sovietmečio laikų istorinis revoliucinis filmas, pasakojantis apie pilietinio karo didvyrio Sergejaus Lazo gyvenimą ir žūtį. Legenda byloja, kad patekęs į nelaisvę Lazo atsisakė išsipirkti gyvybę draugų išdavystės kaina ir buvo gyvas sudegintas traukinio pakūroje. Pagrindinį vaidmenį šiame moldavų filme įspūdingai atliko lietuvių aktorius Regimantas Adomaitis ir patvirtino tuo metu jau susiformavusį palankų požiūrį į europietiškos krypties lietuvių aktorinę mokyklą. Jos atstovai populiarumu lenkė daugelį ryškiausių rusų kino aktorių. Beje, rausiantis sovietinio paveldo skrynioje, į akis krinta lietuvių aktorių vaidmenų gausa įvairiose to meto sąjunginių respublikų kino studijose. R. Adomaitis, Juozas Budraitis, Donatas Banionis, Algimantas Masiulis, Vytautas Tomkus, Eugenija Pleškytė, kiek vėliau Liubomiras Laucevičius, Kostas Smoriginas, Vaiva Mainelytė, Nijolė Oželytė, Gražina Baikštytė buvo to meto ekranų puošmenos, pelniusios žiūrovų visuotinę meilę ir pripažinimą bei tapusios, kaip įprasta buvo sakyti tais laikais, tikrais liaudies artistais.
Dalyvaudami renginyje sutinkate, kad jo metu galite būti fotografuojami ir filmuojami, o nuotraukos ir vaizdo medžiaga gali būti naudojamos viešinimo tikslais.
Iki susitikimo Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje.
2026 m. lapkričio 6 d. 17.00 val.
2026 m. lapkričio 7 d. 17.00 val.
2026 m. lapkričio 6 d. 18.00 val.
2026 m. lapkričio 5 d. 18.00 val.