Kokios temos šiandien domina jaunuosius Lietuvos tyrėjus?
Lapkričio 24 d. 18 val. kviečiame į Gusto Stankevičiaus pranešimą „Gatvių pavadinimai tarpukario Lietuvoje: Kaunas, Šiauliai, Klaipėda“.
Su gatvių pavadinimais susiduriame kone kasdien, tačiau kiek dažnai susimąstome apie jų paskirtį? Viena vertus, tai yra puikūs orientyrai, netgi viena iš miesto būtinybių, be kurios tiek svečiai, tiek vietiniai gyventojai, organizacijos ar įstaigos sunkiai surastų vieni kitus. Antra vertus, šiandieniai gatvių pavadinimai atlieka ne tik praktinę orientyro funkciją, bet ir kultūrinę-istorinę užduotį, nes per gatvių pavadinimus galime užčiuopti tiek tam tikros gyvenvietės vietinį istorinį naratyvą, tiek nacionalinį, apimantį visą valstybę.
Tokią gatvėvardžių užduotį galima aptikti ir tarpukario Lietuvoje. 1920–1940 m. Kauno ir Šiaulių miestuose vyko tendencingas perėjimas nuo neutralesnių, labiau į vietos kontekstą orientuotų gatvių pavadinimų prie asmenvardinių ir vietovardinių, apimančių visą Lietuvą. Tai rodo, kad gatvės ilgainiui tapo erdve valstybės pamatų ir ištakų istoriniam pasakojimui perteikti.
Teisę keisti gatvių pavadinimus turėjo vietos savivaldos tarybos, tačiau sprendimą turėjo patvirtinti centrinė valdžia, t. y. Vidaus reikalų ministerija per Savivaldybių departamentą. Visgi iniciatyva keisti pavadinimą galėjo kilti tiek iš viršaus – per minėtą Savivaldybių departamentą, tiek iš apačios – iš visuomenės ar pavienių asmenų. Todėl neapsieita ir be savotiškai absurdiškų situacijų, tokių kaip Ateitininkų rūmų ir Kauno miesto valdybos ginčas dėl gatvės numeracijos arba vieno asmens prašymas pavadinti vieną iš Vilniaus miesto gatvių jo paties vardu.
Paminėtina, kad autonominis Klaipėdos kraštas šiuo požiūriu išsiskyrė iš kitų Lietuvos regionų. Čia nebuvo vykdoma platesnio masto gatvėvardžių keitimo politika – dažniausiai apsiribota ankstesnių pavadinimų išsaugojimu, juos tik išverčiant į lietuvių kalbą. Dėl šios priežasties Klaipėdoje vyraujančios gatvių pavadinimų tendencijos iš esmės nepakito per visą tarpukario laikotarpį.
Gustas Stankevičius yra istorijos magistro pirmo kurso studentas Vilniaus universiteto Istorijos fakultete. Domisi modernybe ir jos ištakomis – Prancūzijos revoliucija, industrinės pramonės ir visuomenės susikūrimu, nacionalizmu ir tautinių valstybių formavimusi, tarpukario Lietuvos istorija.
*
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvė tampa atvira platforma jauniesiems mokslininkams dalytis savo tiriamaisiais darbais su bibliotekos lankytojais. Čia pristatomi tyrimai apie Lietuvos istoriją, visuomenę, valstybės raidą bei kitas aktualias temas, atskleidžiančias įvairiapusį mokslinių ieškojimų ir atradimų lauką.
Renginys vyks Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje, II a.
Iliustracijai panaudotas 1919 m. atvirukas „Kaunas. Gedimino gatvė“. Leidėjas Onos Vitkauskytės knygynas. Kauno apskrities viešoji biblioteka.
Dalyvaudami renginyje sutinkate, kad jo metu galite būti fotografuojami ir filmuojami, o nuotraukos ir vaizdo medžiaga gali būti naudojamos viešinimo tikslais.
2026 m. lapkričio 18 d. 18.00 val.
2026 m. lapkričio 20 d. 18.00 val.
2026 m. lapkričio 22 d. 14.00 val.
2026 m. lapkričio 19 d. 18.00 val.