2026 m. kovo 30 d.

Technologijos kultūrai: kaip kuriamas vieningas skaitmeninės kultūros langas

Iki šiol Lietuvos kultūros paveldas, šiuolaikinė kūryba ir institucijų sukaupti duomenys gyvavo išskaidyti – atskirose informacinėse sistemose, archyvuose, portaluose, kuriuos dažniausiai pasiekdavo tik ekspertai. Tačiau kultūrai sparčiai persikeliant į skaitmeninę erdvę, akivaizdu, kad vien skaitmeninti nepakanka. Reikia bendros infrastruktūros, leidžiančios kultūrą ne tik išsaugoti, bet ir aktualiai, patraukliai bei saugiai pateikti visuomenei.

Tokiu vieningu langu į skaitmeninę kultūrą siekia tapti šiuo metu kuriama nacionalinė platforma „ekultūra“ – didžiausias Lietuvos kultūros skaitmeninimo projektas. Jau šių metų gegužę startuosianti platforma sujungs kultūros paveldą, šiuolaikinę kūrybą ir skirtingų institucijų duomenis į vieną sistemą, kurioje bus prieinama per milijoną suskaitmenintų objektų – nuo paveikslų ir archyvinių dokumentų iki garso įrašų, filmų, 3D modelių ir virtualių parodų bei istorijų. Už platformos kūrimą atsakinga Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Kultūros skaitmeninimas – daugiau nei objekto kopija

Projekto „ekultūra“ IT darbo grupės vadovė Ieva Songailaitė pabrėžia, kad kultūros skaitmeninimas šiuolaikinėje visuomenėje nėra vien techninis veiksmas: „Kultūros skaitmeninimas – tai procesas, kurio metu kultūros paveldas, kūrybiniai produktai, institucijų veikla ir su kultūra susijusios žinios perkeliamos į skaitmeninę erdvę. Plačiąja prasme ši sąvoka apima ne tik objekto pavertimą skaitmenine kopija, bet ir skaitmeninių technologijų panaudojimą kurti kultūrą, ją platinti, išsaugoti, didinti prieinamumą.“

Pasak pašnekovės, kad suskaitmenintas objektas būtų iš tiesų vertingas, svarbu užtikrinti metaduomenų išsamumą, duomenų susiejimą ir veikiančias sąsajas tarp skirtingų sistemų – tai lemia, ar kultūros objektai bus randami, suprantami ir naudojami. Platforma „ekultūra“ suteiks visuomenei galimybę šiuos objektus aktyviai panaudoti kuriant naują turinį: virtualias parodas, kolekcijas ir kitą turinį.

Iki šiol Lietuvoje kultūros duomenis daugiausia skaitmenino ir saugojo bibliotekos, archyvai bei muziejai. Tačiau, kaip pastebi projekto komanda, svarbios išsaugoti medžiagos turi ir kitos sritys – pavyzdžiui, scenos menai, kuriems dažnai trūksta skaitmeninimo kompetencijų ir resursų. Be to, audiovizualinis turinys ilgą laiką buvo fragmentuotas ir neturėjo vieningo archyvo.

Vieningas skaitmeninės kultūros langas

Didžiausia šalies kultūros skaitmeninė erdvė – platforma „ekultūra“ – kuriama kaip vieninga ir atvira sistema, pakeisianti iki šiol egzistavusius fragmentuotus šaltinius. Platforma įtrauks ir du dešimtmečius plėtotą portalą „epaveldas“, tačiau jos ambicija gerokai platesnė nei paprasta duomenų paieška.

Pastarasis portalas dažniausiai buvo naudojamas ekspertų, kurie jau turėjo konkrečius darbinius klausimus ir sistemoje ieškojo atsakymų. Tuo tarpu „ekultūra“ siekia įtraukti ir tuos vartotojus, kurie ateina be išankstinio tikslo – kvies juos ne tik atrasti kultūrą naršant per temas ir pasakojimus, bet ir leis, pasitelkus specialius įrankius, patiems kurti turinį – virtualias parodas, kolekcijas ir kitą turinį.

Sprendimas kurti vieną bendrą platformą buvo priimtas įvertinus realius kultūros įstaigų poreikius. Projekto pradžioje buvo aišku, kad informacinės sistemos ir tam tikri technologiniai įrankiai kartojasi daugelyje institucijų. Skaičiuojama, kad vieningos platformos „ekultūra“ sukūrimas leido sutaupyti apie 14 mln. eurų, lyginant su sprendimu kurti kelias atskiras sistemas, neskaičiuojant vėlesnių palaikymo kaštų.

Be to, projekto metu ne tik stiprinamos, bet ir kuriamos naujos kompetencijos. Dalis partnerių iki šiol neturėjo pakankamų skaitmeninimo ar turinio kuravimo žinių, žmogiškųjų ir finansinių išteklių, todėl projektas tapo ir mokymosi bei bendradarbiavimo erdve, kurios galutinis naudos gavėjas – visuomenė.

Technologiniai iššūkiai: duomenys, standartai ir prieinamumas

Vienas didžiausių technologinių iššūkių kuriant platformą „ekultūra“ – metaduomenų kokybės ir standartų suderinimas. Pasak I. Songailaitės, būtent metaduomenys lemia, ar turinys bus atrandamas ir prasmingai panaudojamas.

Specialiai platformai „ekultūra“ sukurtas išplėstas metaduomenų modelis, paremtas Europos kultūros paveldo portalo „Europeana“ duomenų modeliu. Kartu kuriami ir subendrinti klasifikavimo žodynai – tezaurai, apimantys asmenvardžius, vietovardžius, temas, institucijas ir žanrus. Šie žodynai sujungti į nacionalinę sistemą, susietą su svarbiais tarptautiniais šaltiniais, tokiais kaip Virtualus tarptautinis autoritetinis failas (VIAF), Getty tyrimų instituto meno ir architektūros žodynas (AAT) ar „Wikidata“ duomenų bazė.

Tačiau kuriant platformą išryškėjo ir netikėta situacija: sprendžiant, kaip pažymėti skaitmeninio turinio prieinamumo savybes pagal tarptautinius žiniatinklio turinio kūrimo reikalavimus WCAG, paaiškėjo, kad pats „Europeana“ duomenų modelis tam dar nėra pritaikytas.

Platforma „ekultūra“ kuriama taip, kad būtų prieinama visiems. Ji atitiks WCAG 2.1 AA lygio reikalavimus, kurie skirti padaryti svetaines prieinamas žmonėms su negalia: bus užtikrintas aiškus tekstas, kontrastas, logiška navigacija, suderinamumas su ekrano skaitytuvais, subtitrai ir tekstiniai aprašymai audiovizualiniam turiniui.

Atviri sprendimai ir dirbtinis intelektas

Technologiškai „ekultūra“ remiasi atviro kodo sprendimais ir modernia infrastruktūra. Sistema kuriama naudojant PostgreSQL, Kubernetes, Docker, Apache Solr, Spring Boot, Angular ir kitus sprendimus, o turinio failai saugomi objektinėje S3 saugykloje.

Įgyvendinant projektą dirbtinis intelektas bus pasitelkiamas objektams aprašyti, garso įrašams perrašyti į tekstą, tekstams versti, vaizduose atpažinti objektus ir žmones, iš paveikslėlių nuskaityti tekstą, kad jis būtų lengvai randamas ir naudojamas. Tai leis ne tik praturtinti metaduomenis, bet ir pagerinti paiešką – sistema galės rasti informaciją, kuri net nėra tiesiogiai nurodyta aprašymuose.

Paieška platformoje „ekultūra“ bus realizuota kaip vieno langelio sistema su išplėstais filtrais. Vartotojai galės ieškoti pagal temas, kūrėjus, vietoves, laikotarpius, turinio tipus, licencijas ir prieinamumo sąlygas. Be to, dirbtinio intelekto sprendimai leis pasiūlyti panašų turinį, pritaikytą naudotojo interesams.

Nacionalinė infrastruktūra ir valstybės vizija

Platforma „ekultūra“ kuriama ne kaip vienkartinis projektas, o kaip ilgalaikė nacionalinė skaitmeninės kultūros infrastruktūra. Pasak Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Lietuvos ilgalaikė skaitmenizacijos vizija – brandi, konkurencinga ir į gyventojų poreikius orientuota skaitmeninė valstybė. Šios vizijos centre – aukštos kokybės elektroninės paslaugos, saugi infrastruktūra, aukšti skaitmeniniai įgūdžiai ir inovacijoms palanki aplinka.

Ministerija pabrėžia, kad vieningos platformos, leidžiančios institucijoms efektyviai keistis duomenimis ir kurti į naudotoją orientuotas paslaugas, yra kertinis skaitmeninės brandos elementas. Tarpinstitucinis bendradarbiavimas užtikrinamas per Valstybės informacinių išteklių valdymo tarybą, kuri formuoja bendras skaitmeninimo kryptis.

Šiame kontekste „ekultūra“ tampa ne tik kultūros projektu, bet ir svarbia valstybės skaitmeninės transformacijos dalimi – infrastruktūra, užtikrinančia, kad kultūros paveldas būtų išsaugotas skaitmeniniu pavidalu net ir praradus fizinius objektus, ir kartu kuriant šiuolaikišką ryšį su kultūra.

Kol platforma „ekultūra“ kuriama, kviečiame apsilankyti informacinėje svetainėje ekultura.lt. Pavienius skaitmenintus kultūros objektus galite rasti portale epaveldas.lt – čia jų sąrašas bus pildomas iki pat projekto pabaigos, kol bus baigiama kurti platforma „ekultūra“.

Platformos „ekultūra“ kūrimas finansuojamas Europos Sąjungos (NextGenerationEU) ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.