2026 m. liepos 24 d.

Išleistas „Gimtosios kalbos“ liepos mėnesio numeris

Septintasis 2026 m. „Gimtosios kalbos“ numeris kviečia pasidomėti, kaip šiuolaikinėje lietuvių prozoje apibūdinami raudonos spalvos vainiklapiai, kokius tarpasmeninio santykio žymiklius renkasi studentai – lingvistikos bakalauro darbų autoriai, kurie šių metų konkurso „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“ darbai labiausiai įsiminė vertinimo komisijai.

Žurnalo viršelyje – Lidijos Meškaitytės miniatiūra iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkinio.

Aurelija Gritėnienė

Raudonos spalvos vainiklapiai šiuolaikinėje lietuvių prozoje

Augalų karalystėje raudonai žydi tūkstančiai žiedų. Šiame straipsnyje, remiantis lietuvių rašytojų XX a. pabaigos – XXI a. 3 dešimtmečio prozos kūriniais, nagrinėjama, kaip autoriai savo tekstuose piešia raudonai žydinčius augalus, kaip įvardija tą spalvą, kokie prototipiškai raudonos spalvos denotatai lyginami su raudonai žydinčiais augalais ir su kokiais tikrovės objektais lyginami raudoni augalų vainiklapiai, kokią simboliką tekste įgauna raudoni žiedai.

Apibendrinus tiriamąją medžiagą (iš 33 autorių 48 kūrinių išrinktas 207 kolokacijas) aiškėja, kad raudoni vainiklapiai paprastai siejami su prototipiniais raudonos spalvos etalonais – krauju ir ugnimi, o jų spalva dažnai perteikiama pasitelkiant liepsnos arba kraujo metaforas. Su raudonais augalų žiedais dažnai lyginami prototipiškai raudoni tikrovės daiktai: žmogaus veidas, lūpos, rečiau – rankos, akys, žaizdos, saulė, audiniai, įvairūs aplinkos daiktai. Raudona spalva šiuolaikinėje lietuvių prozoje išlaiko tradicines simbolines kraujo, gyvybės, ugnies reikšmes, taip pat ši spalva padeda kurti šviesią, džiugią nuotaiką, yra siejama su meile ir aistra.

Jolanta Kovalevskaitė, Monika Mingaudaitė

Studijų metais studentams tenka skaityti ir rašyti daug mokslinių tekstų. Ne tik jų turinys, bet ir stilius nėra paprastas, todėl studentams svarbu perprasti metakalbą. Nepakankamai arba netinkamai vartojama metakalba gali turėti įtakos baigiamųjų darbų įvertinimui.

Šiame straipsnyje nagrinėjami tarpasmeninio santykio žymikliai lingvistikos bakalauro darbuose. Tarpasmeninio santykio žymikliais laikomi 1) sąšvelniai (matyt, tikriausiai, galima teigti…); 2) stiprinamieji žymikliai (akivaizdu, aišku, be abejo…); 3) vertinamieji žymikliai (žymus, garsus…, pabrėžia, teigia, tvirtina…); 4) aprėpiamieji žymikliai (panagrinėkime, palyginkime, apibendrinkime…, pasakytina…); 5) savęs paminėjimo žymikliai (aš ir mes, kalbėjimas 1-uoju asmeniu ir kt.). Siekta nustatyti, kiek kokių žymiklių vartojama, patyrinėti, ar jų vartosena įvairiuose darbuose skiriasi, kaip žymikliai pasiskirsto įvairiose mokslinio darbo dalyse (įvadas, tiriamoji dalis, išvados).

Tai antrasis straipsnis iš trijų straipsnių ciklo, skirto studentų metakalbos tyrimams.

Pedagogo užrašai

2026-ųjų „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“ (Daina Alksnė, Rita Černiauskienė, Aurika Usonienė)

Nuo 2021 m. rengiamas kūrybinių darbų konkursas „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“ kasmet auga ir stiprėja. Šiais metais organizatoriai (Lietuvių kalbos draugija, „Lituanistų sambūris“ ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas) sulaukė 78 darbų: 69 mokinių ir 9 suaugusiųjų. Išrinkti dviejų mokinių amžiaus grupių (jaunesniųjų ir gimnazistų) bei suaugusiųjų grupės I–III vietų laimėtojai (iš viso 12 laureatų). Dar dviejų darbų autoriai mokiniai pelnė specialiuosius konkurso rėmėjų – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos – prizus.

Įspūdžiais apie dalyvių darbus dalijasi vertinimo komisijos narės Daina Alksnė, Rita Černiauskienė, Aurika Usonienė. Pasak Ritos Černiauskienės, apžvelgusios vyresniųjų mokinių rašinius, „šių metų darbai pasižymi išskirtine […] branda, kūrybiniais ieškojimais ir suasmenintu kalbos jausmu. Juose lietuvių kalba nėra vien praeities paveldas – ji gyva, auganti kartu su žmogumi, padedanti suprasti save ir kurti ryšį su kitais. Ir iki graudumo džiugu, kokia brandi auga Lietuva tiek šiapus, tiek anapus geografinės ribos, ir gali būti tik viena tiesa, kad tokių darbų mokiniai neparašytų be nuoseklaus ir nuoširdaus jų mokytojų darbo.“

Kronika 27

Kronikos skyrelyje „Konferencijos, renginiai“ Nijolė Tuomienė pasakoja apie Lietuvių kalbos institute surengtą tarptautinę mokslinę konferenciją „Kalbinis variantiškumas šiuolaikiniame sociokultūriniame kontekste“, o skyrelyje „Lietuvių kalbos draugijoje“ rašoma apie šių metų žurnalisto – kalbos bičiulio – konkurso baigiamąjį renginį.

Spausdintus žurnalo numerius galima įsigyti Nacionalinės bibliotekos knygyne (Gedimino pr. 51, Vilnius) arba galima kreiptis el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.. Šį ir kitus mūsų leidinius taip pat kviečiame įsigyti internetu melc.lnb.lt.