2026 m. rugsėjo 16 d.

Nauji atvirosios prieigos el. leidiniai duomenų bazėje „EBSCO Publishing“: kaip technologijos keičia mūsų visuomenę?

Kaip algoritmai veikia tai, ką matome, skaitome ir kuo tikime? Kokią įtaką mūsų sprendimams daro dirbtinis intelektas? Ar skaitmeninė pažanga visada reiškia progresą? Ir kokią vietą sparčiai kintančiame technologijų pasaulyje užima žmogus – jo vertybės, pasirinkimai ir emocijos?

Šie klausimai tampa vis aktualesni, nes skaitmeninės technologijos ne tik keičia mūsų kasdienybę, bet ir daro įtaką tam, kaip gauname bei vertiname informaciją, priimame sprendimus ir suvokiame mus supantį pasaulį. Siekiant geriau suprasti šiuos pokyčius ir jų poveikį žmogui bei visuomenei, verta į juos pažvelgti iš skirtingų perspektyvų.

Tokią galimybę suteikia „EBSCO Publishing“ duomenų bazėje esantys nauji atvirosios prieigos elektroniniai leidiniai. Kad būtų lengviau pradėti, atrinkome penkis leidinius, nagrinėjančius skirtingus technologijų ir visuomenės sąveikos aspektus. Jie padės geriau suprasti, kaip skaitmeninės technologijos keičia mūsų aplinką, mąstymą ir kasdienius pasirinkimus.

Kviečiame susipažinti su leidinių anotacijomis ir atrasti temą, kuri paskatins į šiandienos technologijų pasaulį pažvelgti kitu kampu. Leidinius galite skaityti Nacionalinės bibliotekos skaityklose arba prisijungę nuotoliniu būdu užsienio duomenų bazių platformoje.

Governing the Digital Society: Platforms, Artificial Intelligence, and Public Values / José van Dijck, Karin van Es, Anne Helmond. – Oxford : Routledge, 2025. – 1 e. knyga. (264 p.). 

Skaitmeninės technologijos tapo neatsiejama bendruomenių ir visuomenių gyvenimo dalimi. Jos suteikia naujų galimybių, tačiau kartu keičia informacijos sklaidos, bendravimo ir sprendimų priėmimo būdus bei kelia naujų iššūkių. Klaidinančios informacijos ir dezinformacijos plitimas, didėjanti poliarizacija internete, diskriminacija ir auganti nelygybė skatina iš naujo svarstyti, kaip turėtų būti valdomos skaitmeninės visuomenės ir kokiais principais turėtų būti grindžiamas šis valdymas. 

Būtent į šiuos klausimus knygoje žvelgiama iš skirtingų disciplinų perspektyvų. Joje nagrinėjama, kaip demokratinėmis vertybėmis ir institucijomis grindžiamose visuomenėse galima kurti ir taikyti gero skaitmeninio valdymo principus. Aptariami įvairūs skaitmeninės visuomenės valdymo modeliai, daugiausia dėmesio skiriant interneto platformoms, dirbtiniam intelektui ir viešosioms vertybėms, kurios daro įtaką šių technologijų kūrimui, plėtrai ir taikymui. 

Šią temą autoriai nagrinėja pasitelkdami teisės, kritinių duomenų studijų, urbanistikos, mokslo ir technologijų studijų, kompiuterinės lingvistikos bei žiniasklaidos politinės ekonomijos įžvalgas. Įvairių sričių ekspertų perspektyvas papildo interviu, atskleidžiantys praktines pastangas spręsti kylančias skaitmeninės visuomenės valdymo problemas. 

Knyga skatina į skaitmeninį valdymą pažvelgti plačiau – ne tik kaip į technologijų ar teisės klausimą, bet ir kaip į visuomenės pasirinkimą. Pabrėžiama, kad sprendžiant, kaip bus kuriamos ir taikomos skaitmeninės technologijos, svarbų vaidmenį atlieka ne tik techniniai sprendimai, bet ir visuomenės normos, vertybės bei moraliniai principai. Todėl skaitmeninės visuomenės ateitis priklauso ir nuo to, kokias taisykles bei vertybes pasirenkame įtvirtinti institucijose ir kasdieniame gyvenime. Leidinys skirtas komunikacijos, medijų ir informacijos mokslų tyrėjams, teisės ir viešojo administravimo specialistams, skaitmeninės politikos ir dirbtinio intelekto ekspertams, duomenų ir technologijų valdymo specialistams, politikos formuotojams bei žiniasklaidos ir technologijų sektoriaus profesionalams. 

Communication Research into the Digital Society: Fundamental Insights from the Amsterdam School of Communication Research / Edited by Theo Araujo, Peter Neijens. – London : Routledge, 2025. – 1 e. knyga (272 p.). 

Šiuolaikinėse visuomenėse medijos ir komunikacija tapo neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi, darančia įtaką įvairioms mūsų gyvenimo sritims. Jos lemia, kaip gauname ir vertiname informaciją apie pasaulį, leidžiame laisvalaikį, bendraujame su kitais ir priimame kasdienius sprendimus. 

Ne mažiau svarbus yra medijų ir komunikacijos vaidmuo organizacijų veikloje. Politinės partijos, nevyriausybinės organizacijos, verslo įmonės ir prekių ženklai pasitelkia komunikaciją savo veiklai pristatyti ir įvaizdžiui kurti, o medijose apie juos skleidžiama informacija gali stiprinti arba silpninti reputaciją, visuomenės pasitikėjimą ir legitimumą bei turėti įtakos finansiniams rezultatams. Organizacijų komunikacija savo ruožtu gali veikti vartotojų pasirinkimus ir daryti įtaką politiniam, socialiniam bei su sveikata susijusiam elgesiui. 

Medijų ir komunikacijos poveikis neapsiriboja individu ar atskiromis organizacijomis – jos taip pat formuoja visuomenės požiūrį į svarbius klimato kaitos, tvarumo, įvairovės ir gerovės klausimus. Tačiau kartu su augančia medijų reikšme ryškėja ir nauji iššūkiai. Skaitmeninė aplinka sudaro palankias sąlygas klaidingos informacijos ir dezinformacijos sklaidai, o algoritmiškai atrenkamas turinys gali daryti įtaką tam, kokią informaciją matome ir kaip ją suvokiame. Be to, aktualūs tampa privatumo apsaugos, elektroninių patyčių, probleminio medijų naudojimo ir nepageidaujamo įtikinėjimo klausimai. 

Į šiuos pokyčius knygoje žvelgiama gana išsamiai, apžvelgiant šiuolaikinius medijų ir komunikacijos tyrimus. Nagrinėjama, kaip žmonės kuria, naudoja ir patiria savo medijų aplinką, taip pat siekiama atskleisti, kokį vaidmenį medijos ir komunikacija atlieka individo, organizacijų ir visos visuomenės gyvenime. 

Leidinį parengė Amsterdamo komunikacijos tyrimų mokyklos (ASCoR) mokslininkai, minėdami instituto 25 metų veiklos sukaktį. Per ketvirtį amžiaus ASCoR išaugo į vieną didžiausių komunikacijos tyrimų institutų Europoje ir vieną iš pirmaujančių šios srities tyrimų centrų pasaulyje. Leidinys skirtas komunikacijos, medijų ir informacijos mokslų tyrėjams, dėstytojams ir specialistams, skaitmeninės komunikacijos ir medijų analitikams, rinkodaros ir viešųjų ryšių profesionalams, žiniasklaidos bei komunikacijos sektoriaus darbuotojams, taip pat viešosios komunikacijos ir skaitmeninės politikos specialistams. 

Digital Modernity: Why We Need to Think Historically About the Digital Age / James Smithies. – London : Routledge, 2026. – 1 e. knyga (220 p.). 

Tai pirmoji sisteminė teorinė analizė apie skaitmeninę modernybę, kurioje teigiama, kad skaitmeninio amžiaus neįmanoma suprasti neatsižvelgiant į ilgą modernybės istorinę raidą. 

Monografijoje, pasitelkiant skaitmeninių humanitarinių mokslų, kritinės teorijos, sociologijos, filosofijos ir pasaulio istorijos perspektyvas, teigiama, kad šiuolaikinės skaitmeninės sistemos yra ne tiek radikalus lūžis, kiek modernybės projekto tęsinys. Autorius siūlo konceptualią sistemą, leidžiančią analizuoti technologinių infrastruktūrų sąveiką su demokratija, valdysena, kolonijiniu palikimu ir skaitmenine viešąja erdve. 

Devyniuose knygos skyriuose pereinama nuo teorinių pagrindų prie ateities perspektyvų. Aptariama Silicio slėnio kultūrinė logika, skaitmeninis kolonializmas, skaitmeninė infrastruktūra ir episteminė skaitmeninės viešosios erdvės krizė. Taip pat nagrinėjami filosofiniai klausimai, susiję su emergencija, istorizmu ir dirbtiniu intelektu. 

Remdamasis taikomaisiais skaitmeninių humanitarinių mokslų metodais, autorius atmeta technologinį determinizmą ir pateikia prieinamas, tačiau kritiškas kompiuterinių technologijų techninės bei politinės istorijos interpretacijas. 

Knyga skirta skaitmeninių humanitarinių mokslų, medijų ir komunikacijos studijų, mokslo ir technologijų studijų, sociologijos, technologijų filosofijos bei moderniosios istorijos tyrėjams ir studentams. Aptardama skaitmeniškumą platesnės modernybės istorijos kontekste, knyga suteikia tvirtą pagrindą tolesniems kritinių skaitmeninių studijų tyrimams ir skatina naujas šios srities tyrimų kryptis. 

Societies at an AI Crossroads: Choices and Value Conflicts / Ignas Kalpokas, Julija Kalpokienė. – London : Routledge, 2025. – 1 e. knyga (124 p.). 

Nuo vaikų auginimo ir piligrimystės iki aktyvizmo ir gedėjimo – ši studija nagrinėja, kaip skaitmeninis ryšys ir atsiribojimas formuoja emocinę mūsų kasdienio gyvenimo patirtį. 

Autorės, siekdamos atskleisti žmonių, skaitmeninių platformų ir fizinių vietų sąveikoje kylančius jausmus bei emocines būsenas, pasitelkia afektyvių atmosferų sampratą. 

Remiantis įvairiais realaus gyvenimo pavyzdžiais, nagrinėjama, kaip skaitmeninės medijos įsiskverbia į mūsų namų aplinką, tikėjimą, ritualus ir politiką, veikdamos emocines patirtis, kurdamos naujas įtampas ir suteikdamos joms naujų prasmių. 

Knygoje taip pat nagrinėjamas emocinis darbo krūvis, susijęs su gyvenimu internete ir tai, kaip žmonės patiria bei interpretuoja vis labiau skaitmenizuotą kasdienybę. 

Tai tarpdisciplininė skaitmeninės kultūros studija, suteikianti naujų įžvalgų apie žmonių emocinį santykį su skaitmeninėmis medijomis, platformomis ir skaitmenine aplinka, skirta skaitmeninės kultūros, medijų ir komunikacijos, sociologijos, antropologijos bei kultūros studijų tyrėjams, dėstytojams ir specialistams.