„Retos istorijos“ – Šiaurės šalių genčių istorija

Kalėdinis laikotarpis ir metų pabaigos šventės priverčia prisiminti tradicijas, papročius ir išgyventas akimirkas. Prisiminimais sukuriamas laiko tiltas tarp dabarties ir praeities. Vienas iš atspariausių laikui tiltų, saugančių istorijas, – knyga. Šį mėnesį rubrikoje „Retos istorijos“ pristatoma Olauso Magnuso „Šiaurės šalių genčių istorija“ (Historia de gentibus septentrionalibus), kuri saugoma Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje. Ji perteikia ne tik skandinavų, bet ir lietuvių papročius, kultūrą ir buitį.

Kai Švedijos karaliaus Gustavo I laikais prasidėjo reformacija, Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Senasis pasiūlė Švedijos istorikui, kartografui, Upsalos arkivyskupui O. Magnusui (1490–1557) prieglobstį. Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę istorikas didžiai vertino, nes ji buvo turtinga ir gausi vaško, medaus korių, galvijų ir brangių kailių, garsi narsiais kariškais žirgais, kurie buvo patvarūs, narsūs ir tinkami kariauti – net kandžiojo priešo arklius.

1539 m. O. Magnusas Venecijoje išleido vieną seniausių ir patikimiausių to meto Šiaurės Europos žemėlapių – Carta Marina. Jame pavaizduota teritorija, apimanti Skandinaviją, dabartines Baltijos šalis, Baltijos ir Baltąją jūras, Kolos pusiasalį ir aplinkines teritorijas. 

1555 m. Romoje istorikas O. Magnusas parašė knygą „Šiaurės šalių genčių istorija“ (Historia de gentibus septentrionalibus), kuri kupina humanistinės istoriografijos ir patriotinės šilumos. Ši istorija, nustebinusi likusią Europą, gausiai iliustruota ir pirmą kartą išsamiai geografiškai ir etnografiškai apibūdina Šiaurės šalis. Iliustracijų menininkas nežinomas, tikėtina, kad jos kurtos pagal paties autoriaus eskizus. „Šiaurės šalių genčių istorija“ pasakoja apie šiaurės gentis ir jų skirtingą padėtį, sąlygas, papročius, apeigas, prietarus, mokymą, lavinimą, valdymą, maistą, karus, statybas, įrankius ir metalinius mineralus, neįprastus dalykus. Pasakojama apie visus gyvūnus, gyvenančius Šiaurėje, ir apie jų prigimtį. O. Magnusas geriausiai žinomas ir prisimenamas būtent dėl „Šiaurės šalių genčių istorijos“, kurioje sukurta skandinavų idėja ilgai vyravo Europoje.

Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyrius siekia saugoti, tyrinėti, teikti vartotojams ir viešinti dokumentus, kurie radę prieglobstį Nacionalinėje bibliotekoje. Šiame skyriuje yra saugoma apie 70 tūkst. XV–XXI a. spaudinių ir daugiau kaip 70 tūkst. archyvinių dokumentų saugojimo vienetų. Šios retos knygos pasakoja išskirtines, gyvąsias istorijas, kurias kviečiame atrasti, susipažinti ir tyrinėti.

Olauso Magnuso „Šiaurės šalių genčių istorija“

Olausas Magnusas, Historia de gentibus Septentrionalibus, Antwerpen, 1562 (Clot.1//562)


Daugiau „Retų istorijų“:

Gruodis
P A T K Pn Š S
25 26 27 28 29 30 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31 1 2 3 4 5

Parodos

2019 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d.
Jolitos Vaitkutės instaliacija „Pabudę iš knygų“
2019 m. gruodžio 16 d. – gruodžio 31 d.
Paroda „Eduardui Balsiui – 100“
2019 m. lapkričio 7 d. – gruodžio 31 d.
Paroda „Jie kūrė mūsų biblioteką“
2019 m. lapkričio 25 d. – sausio 4 d.
Paroda „Nous avons l‘honneur de vous faire part...“
2019 m. spalio 9 d. – gruodžio 31 d.
Paroda „Verba volant, scripta manent“: iš Nacionalinės bibliotekos lobyno“
2019 m. lapkričio 5 d. – sausio 19 d.
Piešinių konkurso „Knygų namų šviesa. Nacionalinei bibliotekai – 100“ paroda
2019 m. lapkričio 22 d. – sausio 19 d.
Tapybos paroda „Penki regionai”