Spalio 11 dieną įvyko Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo tarybos posėdis. Jame dalyvavo naujai patvirtintos Tarybos nariai. Posėdyje Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas pristatė esmines bibliotekos strategines kryptis, pagrindinius vykdomos veiklos aspektus, svarbiausius bibliotekos įgyvendinamus projektus.

Andrejus Vasilenko labiausiai žinomas už miesto tyrinėjimus „This is Vilnius“ (liet. „Tai – Vilnius“) vardu. Jo projekto pradžia – 2014 m. pradėtas asmeninis autoriaus tinklaraštis socialiniame tinkle „Facebook“. Projekto tikslai – fiksuoti Vilniaus miestą, supažindinti žiūrovus su alternatyviomis miesto istorijomis, populiarinti meninės-tiriamosios-dokumentinės fotografijos žanrą. Į personalinę Andrejaus Vasilenko parodą Nacionalinėje bibliotekoje, beje, pirmąjį šio projekto pristatymą Vilniaus mieste, gausiai susirinkusi publika dėkojo autoriui „už kitokio Vilniaus pamatymą ir parodymą“.

Bronislovui Lubiui, Nepriklausomybės Akto signatarui, buvusiam premjerui, inžinieriui ir chemijos mokslų daktarui, Pramonininkų konfederacijos prezidentui, verslininkui ir mecenatui spalio 8 dieną būtų sukakę 80 metų. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje buvo pagerbtas valstybininko dr. B. Lubio atminimas.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka rengia pokalbį su vaikų knygų iliustruotojais.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, bendradarbiaudama su Paramos vaikams centru, tęsia paskaitų ciklą aktualiomis psichologinėmis temomis. Šįkart psichologė psichoterapeutė Aušra Kurienė patars, kaip padėti vaikams, išgyvenantiems tėvų skyrybas.

„This is Vilnius“ projekto pradžia – 2014 m. pradėtas asmeninis autoriaus tinklaraštis socialiniame tinkle „Facebook“, šiandien turintis beveik 7 tūkst. sekėjų. Projekto tikslai – fiksuoti Vilniaus miestą, supažindinti žiūrovus su alternatyviomis miesto istorijomis, populiarinti meninės-tiriamosios-dokumentinės fotografijos žanrą. Personalinė Andrejaus Vasilenko paroda Nacionalinėje bibliotekoje – pirmasis šio projekto pristatymas Vilniaus mieste.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vaizdo studijoje – humanitarinių mokslų daktarai Živilė Nedzinskaitė ir Darius Antanavičius. Tai reti šiais laikais mokovai, skaitantys, rašantys ir šnekantys lotynų kalba. Abiejų darbai susiję su Kražių jėzuitų kolegijos paveldu. Mokslininkai pristato dvi jų parengtas knygas: „Kaip jėzuitai žemaičių mylias trumpino“ ir „Buvusios Kražių kolegijos 1803 m. knygų sąrašą“. Pirmajame leidinyje išspausdinti aštuoni Kražių jėzuitų kolegijos retorikos klasės studentų prozos darbai iš 1695 m. sudarytos rankraštinės knygos. Visas lotynų kalba parašytas rankraštis ilgus metus saugotas ir tebesaugojamas Krokuvos universitete kunigaikščių Čartoriskių bibliotekoje. Pasak dr. Ž. Nedzinskaitės, tai labai svarbus LDK raštijos paminklas, juolab kad rankraštis išliko visas — kas retai būna. Rankraštį sudaro poezijos ir prozos tekstai, sukurti pagal pavyzdžius, išdėstytus per paskaitas.

Spalio 4–5 d. Rostoke, Vokietijoje, vyko tarptautinis asociacijos „Bibliotheca Baltica“ simpoziumas „Dalijimasis šaltiniais: naujos technologijos bibliotekoms, archyvams ir tyrėjams“ (Sharing the sources: innovative technologies for libraries, archives and research communities), kuriame atminties institucijų atstovai kartu su informacinių technologijų specialistais turėjo galimybę aptarti  naujausius teorinius kultūros paveldo skaitmeninimo metodus ir siūlomus pažangiausius jų panaudos būdus.

Vaizdo paskaitų ciklas „Konflikto genezė“.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Meno erdvėje atidaroma Lietuvos kino dailininkės Viktorijos Bimbaitės darbų paroda. Šiemet V. Bimbaitei būtų sukakę devyniasdešimt metų. Kviečiame susipažinti su parodoje eksponuojamais filmų kostiumų eskizais, taip pat išvysite teatro dekoracijų, autorės tapybos darbų, autorinių atvirukų, knygų iliustracijų, dizaino pavyzdžių. Daugelis darbų eksponuojami pirmą kartą. Taip pat, kviečiame prisiminti kino dailininkės V. Bimbaitės kūrybą lietuviško kino klasikoje. Lietuvos kino centras suteikė galimybę bibliotekos lankytojams pamatyti „Auksinės lietuviško kino kolekcijos“ restauruotus filmus: „Riešutų duona“ ir „Gražuolė“.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Daugelis elektroninės šokių muzikos gerbėjų turbūt pamena seniau nei prieš dešimtmetį vykusius vakarėlius klubuose „Helios“, „Galaxy“ ar „Gravity“. Stroboskopo šviesos, trankūs ritmai, lietas prakaitas, grįžimas paryčiais namo – prie viso to daug prisidėjo diskžokėjų duetas „Ryralio DJs“. Koncertuose skambėję hitai atsidūrė iš pirmo žvilgsnio kiek neįprastoje vietoje – Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos sales okupavo kinomanai. Ypatinga spalio mėnesio kino programa susideda ne tik iš nepatogaus, skatinančio mokytis, pažinti visuomenės įvairovę ir apmąstyti šiandienos iššūkius kino, bet ir iš tuometinės Čekoslovakijos filmų, kurie buvo uždrausti sovietų režimo.

Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką ketvirtadienį pakvietė šalies savivaldybių vadovus, jų atstovus aptarti galimybių ir priemonių didinti savivaldybių kultūros ir meno darbuotojų atlyginimus.

Ar gali mažytis Paršelis rašyti eiles, o Karvė čiuožti pačiūžomis?

Visuomeninė grupė „Už Konstituciją“ ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pakvietė valstybės reikalais besidominčius piliečius į atvirą diskusiją. „Lietuvos problema, kad mes per mažai diskutuojame apie Konstituciją. Valstybės politiniame lauke aiškiai matyti siekis keisti Konstituciją taip, kaip patogu kuriai nors politinei jėgai, ir mums kelia nerimą, kad šis augantis noras nėra lydimas nuodugnesnių diskusijų visuomenėje“, – būtinybę rinktis ir viešai diskutuoti nusakė istorikas, žurnalistas ir grupės „Už Konstituciją“ steigėjas Bernardas Gailius.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vaizdo studijoje apie lietuvišką ašaringumą ir kitas jausmingumo formas literatūroje ir gyvenime, šių reiškinių pozityvią ir negatyvią įtaką kalbėjosi humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslinė bendradarbė, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentė dr. Rita Repšienė ir Nacionalinės bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus darbuotoja Vilija Baublytė.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir leidykla „Tyto alba“ skaitytojus pakvietė į Michaelo Wolffo knygos „Ugnis ir įniršis Donaldo Trumpo Baltuosiuose rūmuose“ pristatymą. Susirinkusieji mėgino įminti mįslę: kaip visiškai nesistemišką žmogų, iškilusį per tos pačios politinės valdžios, kurios jis siekia, kritiką, suderinti su didžiule JAV politine mašina?

„Amerikos lietuviai visada buvo Lietuvos ir jos žmonių užtarėjai ir jų balsas pasaulyje“, – šių metų vasarą leidyklos „Vaga“ išleistoje dokumentų knygos įžangoje rašo jos sudarytoja, ilgametė JAV lietuvių bendruomenės (LB) ir Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė, dabartinė Valdovų rūmų paramos komiteto JAV pirmininkė Regina Narušienė.

Dvigubos pilietybės įteisinimo klausimas pastaraisiais metais sulaukė didžiulio visuomenės dėmesio ir palaikymo. Dvigubos pilietybės įteisinimas įvardintas kaip viena „Idėjų Lietuvai“, o globalią Lietuvos diasporą vienijanti Pasaulio lietuvių bendruomenė pilietybės išsaugojimą nurodo kaip strateginį tikslą.