Renginiai ir parodos

Istorinis Vilnius dažnai sutapatinamas su seniausia miesto dalimi, kurią iki XVIII a. juosė gynybinė miesto siena. Tokią interpretaciją pateikė ir nacionalinio piešinių konkurso kvietimą papildęs temos paaiškinimas. Natūralu, kad pasiremdami juo moksleiviai savo piešiniuose dažniausiai vaizdavo tradicinės reprezentacijos objektais tapusius Vilniaus senamiesčio pastatus: Aukštutinės pilies bokštą, Vilniaus arkikatedrą su varpine, Šv. Onos bažnyčią, Vilniaus universiteto ansamblio Šv. Jonų bažnyčią. Pažymėtina, kad dauguma šių objektų yra sakralinės architektūros paveldo dalis – taip pateisinamas Vilniaus, kaip šimto šventyklų miesto, vardas, tęsiama nusistovėjusi miesto vaizdavimo tradicija. Kitas Vilniaus kultūrinio paveldo atributas, ryškus moksleivių piešiniuose, – miesto legendos. Didžiojo kunigaikščio sapne staugiantis geležinis vilkas, požemiuose tūnanti pabaisa Baziliskas yra neatsiejama romantizuoto pasakojimo apie Vilnių dalis. Lengvai atpažįstami simboliai ir vietovės atsiradimo legendos yra kertiniai paveldo, kaip sąmoningo kultūrinio konstrukto, elementai. Įdomu, kaip skirtingai šiuos elementus komponavo ir jų formomis žaidė piešinių autoriai.

Lapkričio 4–17 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje – vaizdo įrašų paroda „Smurto balsai“.

Rytuose jau nuspėji besiartinančią šviesą,
bet vakarų atošvaistos atgyja tavy
kaip seniai girdėtų
giedojimų aidai.

Vincas Mykolaitis-Putinas. „Tarp dviejų aušrų“

Spalio 28 d. Vilniuje, Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2) ir Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51), atidaroma dailininkės Ievos Naginskaitės (1921–2012) kūrybos retrospektyva „Ką padarė žirklės“.

Spalio 18 d. – lapkričio 8 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje – paroda „Kelias į laisvę. Nepriklausomi leidiniai okupuotoje Lietuvoje ir už jos ribų“.

„Istorijos iš žemės, istorijos iš jūros“ – pirmoji menininkės Jillian Edelstein paroda Lietuvoje ir visame Vidurio bei Rytų Europos regione. Asmeninę biografiją pindama su dokumentiniais liudijimais, autorė gilinasi į dabartinės pabėgėlių krizės Europoje ir istorinės masinės migracijos visame pasaulyje sankirtą. Sykiu, pasitelkiant atmintį, archyvavimo ir šiuolaikinės fotografijos įrankius, parodoje nagrinėjami perkėlimo procesai, jų palikimas, politika bei istorijos, tebeišliekančios itin opios ir aktualios ir šiandien.

<...> staiga iš dangaus ėmė kristi žvaigždės ir virsti blizgančiais taleriais.
Brolių Grimų pasaka „Žvaigždiniai taleriai“

Mokslas, kolekcionavimas, neišvengiamų mokesčių liudijimas ir mūsų kasdienybė – taip galime apibūdinti numizmatiką. Sausai: pagalbinė istorijos mokslo šaka; monetų kolekcionavimas (terminas nuo 1729 m.), didžiuosiuose muziejuose – numizmatikos skyriai. Kartais numizmatikai priskiriama, kartais atskiromis mokslo šakomis laikoma egzonumija (monetų pavidalo atsiskaitymo ženklų tyrimas), bonistika (popierinių pinigų tyrimas), skripofilija (vertybinių popierių tyrimas).

Jauniesiems skaitytojams skirtas Stanisławo Lemo apsakymų rinkinys pagaliau išverstas į lietuvių kalbą – gausiai iliustruotos „Robotų pasakos“ pirmą kartą lietuviškai šiemet pasirodo Adomo Mickevičiaus instituto ir Lenkijos instituto Vilniuje dėka. Drauge su šios knygos pristatymu atidaroma ir rudeninė iliustracijų paroda Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Šveicarų fotografo Arnoldo Odermatto (1925-2021 m.) vieta meno istorijoje neatsiejama nuo jo biografijos. Keturis dešimtmečius dirbęs Nidvaldeno kantono policijoje, Odermattas geriausiai žinomas dėl nespalvotų nuotraukų serijos Karambolage, kurioje užfiksuotos motorinių transporto priemonių avarijos. Fotografija buvo neatsiejama Odermatto darbo policijos nuovadoje dalis – savarankiškai išmokęs fotografuoti, kamerą jis naudodavo eismo įvykių dokumentacijai, kuri iki tol įprastai būdavo atliekama eskizuojant.

„Tas sušiktas Picasso. Jis sukūrė viską.“

Šią emocingą amerikiečių tapytojo Jacksono Pollocko frazę papildysime faktais ir skaičiais.

 Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomuose asmenų archyvuose esama nuotraukų, senų albumų, pasakojančių giminės istoriją. Vaikystės fotografija yra svarbi šeimos portreto dalis. Nuotraukose buvo stengiamasi užfiksuoti gražias, pozityvias gyvenimo akimirkas tartum siekiant patvirtinti jų egzistavimą ir sukelti nenutrūkstamą prisiminimų virtinę – ankstyvosios kūdikystės, krikštynų, pirmosios komunijos, paauglystės.

Nuo rugpjūčio 17 d. iki rugsėjo 24 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanistikos skaitykloje galima susipažinti su garsiai mokslininkei Marijai Gimbutienei skirta knygų ekspozicija.

Čekijos Respublikos ambasada Vilniuje, bendradarbiaudama su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka ir kūrybine studija „Knygų šalis“, pristato Lietuvos skaitytojams šiuolaikinius čekų knygų vaikams ir paaugliams iliustruotojus. Čekijos Respublikos kultūros sklaidos centro „Czech Centres“ paroda „12 pasaulių: šiuolaikiniai čekų knygų vaikams ir paaugliams iliustratoriai“ Nacionalinės bibliotekos Palangos vasaros skaitykloje veiks rugpjūčio 1–26 dienomis.

Liepos 5 d. – rugsėjo 10 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento erdvėse bus eksponuojama Rasos Jančiauskaitės iliustracijų paroda.

Parodoje „Polėkis“ pristatomi Klaipėdos Adomo Brako dailės mokyklos mokinių darbai, atlikti pastelės ir grafikos technikomis. Mokiniai yra 10–14 metų, eksponuojama 16 darbų. Pastelės technika atlikti darbai yra įkvėpti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybos. Kadangi „polėkis“ – žodis, reiškiantis džiaugsmą, laisvę, ryšį su gamta, tai labiausiai ir atspindima parodos autorių kūriniuose.