Renginiai ir parodos

Rugsėjo 23 d. Lietuvoje minima Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena, skirta pagerbti Holokausto metu nužudytiems Lietuvos žydams ir priminti šios tragedijos svarbą ne tik žydų bendruomenei, bet ir visai visuomenei. 

Minint šią datą Lietuvos nacionalinės bibliotekos Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje pradedama eksponuoti kilnojamoji paroda „Vilniaus geto afišos“, kurioje pristatomos Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus fonduose saugomos afišos jidiš kalba su vertimais į lietuvių ir anglų kalbas. Jas papildo aiškinamasis kontekstas – citatos iš Hermano Kruko dienoraščio apie kultūrinius renginius Vilniaus gete.

Pasibaigus karui, keli išgyvenę buvę Vilniaus geto kaliniai žydų kvartalo griuvėsiuose, įvairiose slėptuvėse, makulatūros kalnuose, prie popieriaus perdirbimo fabriko surado, atrinko ir nuo sunaikinimo išgelbėjo daug vertingų geto laikotarpio dokumentų – tarp jų ir daugiau kaip 200 geto afišų. Jos yra Vilniaus geto kultūrinio ir dvasinio gyvenimo metraštis. Jos lyg veidrodis atspindi pilną kontrastų – žiaurumo ir gėrio, nevilties ir ištvermės, egoizmo ir pasiaukojimo – tragišką, uždarą geto pasaulį. 

Ši paroda – tai galimybė ne tik pažvelgti į istorinius liudijimus, bet ir prisiminti, kad kiekviena išsaugota detalė saugo gyvą atmintį. Lankytojai ne vien kviečiami apžiūrėti ekspoziciją, bet ir susipažinti su šia tema išleistomis knygomis, saugomomis Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje.

Paroda yra Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus nuosavybė.

Parodos tekstus parengė: N. Latvytė-Gustaitienė, I. Murauskaitė, K. Rupeikaitė

Vertimas į anglų kalbą: D. Guogienė 

Parodos dizainas: V. Sideraitė Alon

Paroda veiks iki spalio pabaigos. Bibliotekos darbo laikas (pirmadienis–penktadienis, 11–18 val.).

Trumpai apie parodą

Data

rugsėjo 23–spalio 31 d.

Laikas

11–18 val.

Vieta

Vilniaus žydų viešoji biblioteka, Gedimino pr. 24

Dalyvavimas

įėjimas laisvas

Organizatorius

Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus

Daugiau informacijos

socialiniame tinkle „Facebook“

Minėdama Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros metus, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka tęsia šiai progai skirtą renginių ciklą ir kviečia lankytojus į ketvirtą vieno eksponato parodą. Joje pristatomas Atgailos regulinių kanauninkų ordino vienuolio ir pamokslininko Mykolo Olševskio (apie 1712–apie 1779) „Broma atwerta ing wiecznasti“ (Vilnius, 1759, I laida, 1753) – pirmas gerosios mirties vadovėlis lietuvių kalba.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyrius pristato parodą, kurioje eksponuojami reikšmingi XIX–XX a. pradžios fotografijos paveldo pavyzdžiai iš Nacionalinės bibliotekos rinkinių. Šie ikonografiniai dokumentai liudija ankstyvosios fotografijos raidą, kultūrinius kontekstus, vaizdinės reprezentacijos būdus tuometėje visuomenėje ir nenutrūkstamą biografijos ar istorijos tėkmę.

2025-aisiais minime Žydų mokslo instituto (YIVO) šimtmetį. Šiam reikšmingam jubiliejui paminėti Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka rengia parodą „YIVO šimtmetis: ištakos, kelias, palikimas“. Parodą bus galima lankyti nuo rugsėjo 4 d. iki metų pabaigos Nacionalinės bibliotekos Parodų salėje (III a.).

Paroda „miela, gražu, žavu / Cuuute!!!“ tyrinėja mielumą kaip prieštaringą estetinę kategoriją. Mielumas sužadina norą globoti ir švelninti, bet kartu sumažina – paverčia objektą trapiu, lengvai suvaldomu. Mieli dalykai gali slėpti ir smurto galimybę: norą prispausti, suvalgyti, sunaudoti. Todėl mielumas nėra vien švelnumo sinonimas. Jis sukelia visą afektų skalę: nuo smalsumo iki troškimo, nuo faniškos aistros iki grotesko.

Minėdama Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros metus, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka tęsia šiai progai skirtą renginių ciklą ir kviečia lankytojus į trečią vieno eksponato parodą. Joje pristatoma Vilniaus Šv. Jurgio bažnyčios ir senosios observancijos karmelitų vienuolyno globojamos pasaulietiškos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės brolijos pajamų ir išlaidų knyga (1687–1738 m.).

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka vieno eksponato parodoje pristato 2025 m. įsigytą Karaliaučiaus kunigo, pedagogo, religinės literatūros kūrėjo Johanno Gottliebo Weisso (1762–1819) dviejų dalių lietuvių kalbos elementorių „Naujas pibelis, arba Knygelės, iš kurių kūdikiai gali išsimokintis skaitytines pažint, jas sudėt ir iš knygų skaityt“, išspausdintą po 1850 m. Karaliaučiuje Hartungų šeimos spaustuvėje.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pristato darbuotojų kūrybos parodą.

Šiais metais pasaulyje minimas solidus Pepės jubiliejus – 80 metų!

Nerimas dėl praeities ir ateities. Netikrumas dėl primetamų tapatybių. Bandymas susikalbėti su kitais ir kitokiais. Nutylėtos istorijos tarp kartų. Darnos ilgesys išsiderinusiame pasaulyje. Nematomas darbas ir nenorimas palikimas. Šiurkšti šiuolaikinė tautosaka tamsiuose naktinių klubų rūsiuose. Neatpažįstama gyvybė ir nepažinios kultūros. Nežinia kam priklausantys prisiminimai. Vietos grožiui ir harmonijai paieška nepaisant nieko.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos atrijuje (III a.) visuomenei atveriama istorinė paroda „Lietuva ir Čekija: nuo santykių atnaujinimo iki glaudaus diplomatinio bendradarbiavimo“.

Minėdama Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros metus, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka tęsia šiai progai skirtą renginių ciklą ir kviečia lankytojus į antrą vieno eksponato parodą. Joje pristatomas tobulos vienuolės vadovas „Pektoralik duchowny“ (Vilnius, 1681), skirtas vienuolėms benediktinėms.

Senos lietuvių bajorų giminės palikuonis Mstislavas Dobužinskis (1875–1957) yra vienas intelektualiausių XX a. pirmosios pusės menininkų. Stebėtinai universalus, jis reiškėsi įvairiose kūrybos srityse: tapytojas, grafikas, graviūros meistras, scenografas, knygų iliustratorius, dekoratorius, pedagogas, paskaitų, straipsnių, eilėraščių ir atsiminimų autorius, pelnęs pripažinimą ir Rusijos imperijoje, ir vėliau, emigravęs į Vakarus. Save ironiškai pavadinęs „klajojančiu entuziastu“, daug keliavo po įvairias šalis, rengė asmenines parodas, kūrė dekoracijas ir kostiumus spektakliams, įgyvendino kitus savo kūrybinius projektus.

Lietuvos nacionalinės bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros centras balandžio 23–birželio 1 d. maloniai kviečia aplankyti TAIDOS BALČIŪNIENĖS (1925–2018) iliustracijų parodą „Saulė siuvo marškinaičius“. Paroda skiriama Motinos dienai ir Taidos Musteikytės Balčiūnienės 100-ųjų metų gimimo sukakčiai paminėti. 

Vilius Jasinevičius gimė 1933 m. vasario 26 d. Javolinėje, Rokiškio r. 1952–1955 m. studijavo Kauno politechnikos institute elektrotechniką. 1970–1978 m. dirbo profesionaliu fotografu Liaudies buities muziejuje ir Paminklų konservavimo institute. Trylika metų (1964–1977) visuomeniniais pagrindais, negaudamas atlyginimo, vadovavo Kauno fotoklubui. Kauno fotoklubo vardu išleido devynis iliustruotus parodų katalogus. Kartu su kitais 1969 m. įsteigė Lietuvos fotografijos meno draugiją.