Renginiai ir parodos

Šiais metais pasaulyje minimas 80 metų trolių Mumių jubiliejus. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, bendradarbiaudama su „Moomin Characters Oy Ltd“, kviečia apsilankyti parodoje, skirtoje trolių Mumių kūrėjai Tovei Jansson. Paroda veiks spalio 29–2026 m. sausio 4 d. Vaikų ir jaunimo literatūros centre (I a.).

Minėdama Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros metus, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka tęsia šiai progai skirtą renginių ciklą ir lankytojus kviečia į penktąją, paskutinę, vieno eksponato parodą.

Darius Bastys gimė 1967 m. Kaimelio kaime, Šakių r. 1985‒1993 m. studijavo skulptūrą Vilniaus dailės institute (dab. Vilniaus dailės akademija). Jis yra vienas XX a. 10-ojo dešimtmečio lietuvių tarpdisciplininio meno pradininkų. Taip pat vienas tų, kurie skulptūros sampratą stumtelėjo „objekto“ link. Ne vienas šiuolaikinio meno parodų lankytojas įsiminė D. Basčio XX a. 10-ajame dešimtmetyje sukurtus objektus ‒ gigantiškus vaikiškų žaislų ar buities objektų „dublikatus“ iš šiaudų ir drobės, taip pat kitų „netaurių“ medžiagų.

Ji buvo drąsi, sąmojinga, tvirto charakterio asmenybė, kuri, gindama savo vertybinę poziciją, nesibodėjo aštresnio tono, ir ypač jautriai reagavo į moterų padėtį, tapdama viena pirmųjų Lietuvos feminisčių. Šiemet, minėdami Žemaitės (Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė, 1845–1921) 180-ąsias gimimo metines, turime progą dar kartą pažvelgti į vieną simbolinių Lietuvos kultūros figūrų. Kaip taikliai pastebėjo literatūrologė Viktorija Daujotytė, Žemaitė „kalbėta, apkalbėta, bet neiškalbėta“, todėl siekiama atverti naujus (o gal primirštus) garsios rašytojos asmenybės aspektus – pažvelgti į ją ne tik kaip į talentingą kūrėją, bet ir kaip į moterį, motiną, senelę, draugę ir aktyvią pilietę.

Rugsėjo 23 d. Lietuvoje minima Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena, skirta pagerbti Holokausto metu nužudytiems Lietuvos žydams ir priminti šios tragedijos svarbą ne tik žydų bendruomenei, bet ir visai visuomenei. 

Minėdama Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros metus, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka tęsia šiai progai skirtą renginių ciklą ir kviečia lankytojus į ketvirtą vieno eksponato parodą. Joje pristatomas Atgailos regulinių kanauninkų ordino vienuolio ir pamokslininko Mykolo Olševskio (apie 1712–apie 1779) „Broma atwerta ing wiecznasti“ (Vilnius, 1759, I laida, 1753) – pirmas gerosios mirties vadovėlis lietuvių kalba.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyrius pristato parodą, kurioje eksponuojami reikšmingi XIX–XX a. pradžios fotografijos paveldo pavyzdžiai iš Nacionalinės bibliotekos rinkinių. Šie ikonografiniai dokumentai liudija ankstyvosios fotografijos raidą, kultūrinius kontekstus, vaizdinės reprezentacijos būdus tuometėje visuomenėje ir nenutrūkstamą biografijos ar istorijos tėkmę.

2025-aisiais minime Žydų mokslo instituto (YIVO) šimtmetį. Šiam reikšmingam jubiliejui paminėti Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka rengia parodą „YIVO šimtmetis: ištakos, kelias, palikimas“. Parodą bus galima lankyti nuo rugsėjo 4 d. iki metų pabaigos Nacionalinės bibliotekos Parodų salėje (III a.).

Paroda „miela, gražu, žavu / Cuuute!!!“ tyrinėja mielumą kaip prieštaringą estetinę kategoriją. Mielumas sužadina norą globoti ir švelninti, bet kartu sumažina – paverčia objektą trapiu, lengvai suvaldomu. Mieli dalykai gali slėpti ir smurto galimybę: norą prispausti, suvalgyti, sunaudoti. Todėl mielumas nėra vien švelnumo sinonimas. Jis sukelia visą afektų skalę: nuo smalsumo iki troškimo, nuo faniškos aistros iki grotesko.

Minėdama Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros metus, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka tęsia šiai progai skirtą renginių ciklą ir kviečia lankytojus į trečią vieno eksponato parodą. Joje pristatoma Vilniaus Šv. Jurgio bažnyčios ir senosios observancijos karmelitų vienuolyno globojamos pasaulietiškos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės brolijos pajamų ir išlaidų knyga (1687–1738 m.).

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka vieno eksponato parodoje pristato 2025 m. įsigytą Karaliaučiaus kunigo, pedagogo, religinės literatūros kūrėjo Johanno Gottliebo Weisso (1762–1819) dviejų dalių lietuvių kalbos elementorių „Naujas pibelis, arba Knygelės, iš kurių kūdikiai gali išsimokintis skaitytines pažint, jas sudėt ir iš knygų skaityt“, išspausdintą po 1850 m. Karaliaučiuje Hartungų šeimos spaustuvėje.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pristato darbuotojų kūrybos parodą.

Šiais metais pasaulyje minimas solidus Pepės jubiliejus – 80 metų!

Nerimas dėl praeities ir ateities. Netikrumas dėl primetamų tapatybių. Bandymas susikalbėti su kitais ir kitokiais. Nutylėtos istorijos tarp kartų. Darnos ilgesys išsiderinusiame pasaulyje. Nematomas darbas ir nenorimas palikimas. Šiurkšti šiuolaikinė tautosaka tamsiuose naktinių klubų rūsiuose. Neatpažįstama gyvybė ir nepažinios kultūros. Nežinia kam priklausantys prisiminimai. Vietos grožiui ir harmonijai paieška nepaisant nieko.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos atrijuje (III a.) visuomenei atveriama istorinė paroda „Lietuva ir Čekija: nuo santykių atnaujinimo iki glaudaus diplomatinio bendradarbiavimo“.