Renginiai ir parodos

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyrius pristato parodą, skirtą senajai XIX a. pabaigos–XX a. pradžios fotografijai. Pagrindinis dėmesys – archyviniam portretui.

– Ar panašu, kad man šakutės reikia? Mano sąžinės netemdo joks šešėlis, mano rankos švarios kaip šaltinio vanduo.

Ragana godžiai ranka valgo kiaušinienę. Tuo metu Vladas atneša Saulei laiškų ir vieną siuntos dėžę. Saulė laiškais nesusidomi, bet dėžę pasilieka, skaito atvirutę.

– „Nepamiršk mums paskambinti. Šilti linkėjimai, Taurės žvaigždynas.“

Saulė atidaro dėžę, o ten – liežuvis.

– Gudru!

– Kvaila.

– Kam trūksta žodžių?

– Mums trūksta kūno!

Rugpjūčio 12 d. 17 val. kviečiame į fotografo Aleksandro Šiekštelės parodos „Scosso vive“ (liet. „Sudrebinti gyvenimai“) atidarymą.

2024-uosius Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga paskelbė Estų literatūros metais. Šia puikia proga Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatomi šiuolaikinių estų autorių kūriniai bei jų iliustracijos.

Sovietų Sąjungai 1940 m. okupavus Lietuvą, Stasiui Lozoraičiui jaunesniajam buvo vos šešiolika metų. Augęs Lietuvai nusipelniusioje Lozoraičių šeimoje, kurios nariai iš kartos į kartą kūrė laisvą valstybę, šią misiją iš tėvų ir senelių perėmė ir S. Lozoraitis. Dirbdamas Lietuvos pasiuntinybėse prie Šventojo Sosto ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, diplomatas svariai prisidėjo, jog 1990 m. kovo 11 d. būtų atkurta Lietuvos nepriklausomybė.

Nuo liepos 8 d. kviečiame apžiūrėti fotografo Giedriaus Jokubauskio nuotraukų seriją „Tel Avivo pakrantės meditacija“ Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centro skaitykloje (V a.). Nuotraukose tyrinėjamas ryšys tarp Izraelio, žydų tradicijos ir Viduržemio jūros regiono. Šiame projekte Izraelis įsivaizduojamas kaip galinga metafora – vieta, kurioje gyvenimo intensyvumas padidėja.

1994 m. rugpjūčio 9 d. „Lietuvos aido“ galerijoje buvo atidaryta Ramybės Glinskytės ir Gintaro Znamierowskio tapybos paroda. Anuomet spaudoje rašyta: „Neįprasta ekspozicija sukėlė nuostabą ir sumaištį tarp meno mylėtojų. Parodos neįmanoma vertinti vienu požiūriu: teisus bus romantiškas estetas, pareiškęs, jog tai neskoninga, teisus bus ir postmodernus konceptualistas, teigdamas, jog šie paveikslai ‒ „pats tas“, beprecedentinis drąsių idėjų ir dar mažai naudotų plastinių formų produktas.“ (Grigoravičienė, Erika. Kas yra laimė ir kur slypi blogio šaknys? 7 meno dienos, 1994 m. rugpjūčio 12 d., p. 3.)

„Dešimtis tūkstančių lietuvių iš savo tėvynės išbloškė komunistų teroras. Jis buvo toks baisus, kad lietuviai paliko savo pastoges, savo santaupas, savo iš tėvų paveldėtus ūkius, viską, ką turėjo, kad tik galėtų gelbėti savo ir savo šeimos gyvybes“,– 1980 m. Čikagoje išleistos knygos „Bėgome nuo teroro: iš tėvynės išblokštųjų atsiminimai“ įžangoje rašo JAV lietuvis kunigas, žurnalistas Juozas Prunskis.

Šių metų sezoną Palangos vasaros skaityklos lauko ekspozicijoje pristatoma Natalijos Dydenko paroda „Tango su realybe“.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Palangos vasaros skaitykla jau atvira lankytojams ir nuo birželio 12 d. kviečia apžiūrėti Urtės Lagunavičiūtės parodą „Dedicated to Blue“ (liet. „Dedikacija mėlynai“).