Konferencija „Education after Totalitarianism: Legacies and Transformations in Central and Eastern Europe“

Prieš daugiau nei tris dešimtmečius Vidurio ir Rytų Europos šalys ėmėsi ne tik kurti demokratines valstybes, bet ir keisti žmogų formuojančią sistemą – švietimą. Iš mokyklų traukėsi ideologizuotas ugdymas, buvo perrašomos programos ir vadovėliai, pertvarkomos institucijos, o vienu svarbiausių švietimo tikslų tapo savarankiškai ir kritiškai mąstančio piliečio ugdymas.

Praėjus daugiau nei trims dešimtmečiams jau galime klausti: ką šios reformos iš tiesų pakeitė? Ko pakeisti nepavyko? Kodėl panašiomis sąlygomis pradėjusių šalių švietimo sistemos šiandien skiriasi? 

Spalio 1–2 d. kviečiame į Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyksiančią tarptautinę mokslinę konferenciją „Education after Totalitarianism: Legacies and Transformations in Central and Eastern Europe“ (liet. „Švietimas po totalitarizmo: palikimas ir transformacijos Vidurio ir Rytų Europoje“).

Konferencijoje bus kalbama apie nacionalines švietimo vizijas ir sisteminius pokyčius, švietimo vaidmenį formuojant tapatybę ir pilietiškumą, tarptautinio bendradarbiavimo ir diasporos įtaką, aukštojo mokslo kaitą bei socialines reformų pasekmes. Nemažai dėmesio bus skiriama ir mokymosi aplinkai – kaip keičiantis ugdymo sampratai keičiasi mokyklų architektūra ir erdvės.

Organizatoriai tikisi, kad skirtingų šalių patirčių palyginimas padės ne tik geriau suprasti nueitą kelią, bet ir ieškoti atsakymų į šiomis dienomis švietimo sistemą kamuojančias problemas.

Pagrindinį konferencijos pranešimą skaitys Tarptautinės liaudies mokyklos Danijoje (International People’s College) direktorė Nelima Lassen. Savo paskaitoje ji pristatys Danijos liaudies aukštųjų mokyklų (folkehøjskoler) tradiciją ir jų vaidmenį ugdant aktyvius piliečius. Danijos pavyzdys leis į konferencijoje keliamus klausimus pažvelgti iš senas demokratinio švietimo tradicijas turinčios šalies perspektyvos.

Vienas iš konferencijos akcentų, atskleidžiantis konferencijos temos aktualumą, – 2026 m. „Oskarą“ už geriausią dokumentinį filmą pelniusio „Ponas Niekas prieš Putiną“ („Mr. Nobody Against Putin“) peržiūra. Davido Borensteino ir Pavelo Talankino filmo centre – Rusijos mokykloje dirbęs Pavelas „Paša“ Talankinas. Po 2022 m. Rusijos pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą Pavelas fiksavo, kaip keičiasi jo mokykla: į kasdienį jos gyvenimą vis labiau skverbiasi karo propaganda, o mokiniai įtraukiami į ideologizuotas „patriotinio ugdymo“ veiklas. Slapta Talankino filmuota medžiaga tapo dokumentinio filmo pagrindu.

Konferenciją organizuoja Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, bendradarbiaudama su Vytauto Didžiojo universitetu, VILNIUS TECH Architektūros fakultetu ir Vilniaus universiteto Ugdymo mokslų institutu. Konferencija yra ir ciklo „Metai su Danija: draugystės ir solidarumo tiltai“ programos dalis. Programa įgyvendinama kartu su Danijos Karalystės ambasada Lietuvoje, Danijos kultūros institutu Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje bei Danijos kultūros ministerija.

Konferencijos kalba – anglų.

Daugiau informacijos ir konferencijos programą rasite čia ›.

Dalyvaudami renginyje sutinkate, kad jo metu galite būti fotografuojami ir filmuojami, o nuotraukos ir vaizdo medžiaga gali būti naudojamos viešinimo tikslais.

Trumpai apie konferenciją 

Data

spalio 1 d. ir 2 d.

Laikas

spalio 1 d. 8.30 val.; spalio 2 d. 9.30 val.

Vieta

Konferencijų salė, V a., 501 kab.

Dalyvavimas

įėjimas laisvas

Trukmė

spalio 1 d. – 9.30 min.; spalio 2 d. – 5.50 min.

Organizatoriai ir rėmėjai

Lietuvos nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centras, Danijos Karalystės Ambasada, Danijos kultūros institutas Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, Danijos kultūros ministerija

Svarbu I

renginys gali būti fotografuojamas ir (arba) filmuojamas, o medžiaga naudojama Nacionalinės bibliotekos viešinimo tikslais

Svarbu II

renginys vyks anglų kalba

Daugiau informacijos

konferencijos.lnb.lt/education-after-totalitarianism/