Telefonas Klaustukas Gestu kalba Sitemap
2018 m. vasario 15 d.

Interviu su Nacionalinės bibliotekos vadovu žurnale JŪRA•MOPE•SEA

Pirmasis šių metų tarptautinis verslo žurnalo JŪRAMOPESEA numeris sutelktas į ketvirtąją pramonės revoliuciją ir į tai, kaip pasirengti dirbtinio intelekto atėjimui. Ta proga žurnalo redakcija publikuoja išskirtinį interviu su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos direktoriumi prof. dr. Renaldu Gudausku. Kaip pažymi žurnalo leidėja ir interviu autorė Zita Tallat-Kelpšaitė, maža nė trijų milijonų gyventojų neturinti valstybė, šiuolaikiniame globaliame ir sparčiai kintančiame pasaulyje geba išsaugoti savo identitetą, sukurti unikalius, pasaulį dominančius dalykus ir oriai dalyvauti konkurencinėse varžybose. Tačiau, „būtina nesustoti ugdyti ir puoselėti visuotinį intelektą, todėl jų žvilgsnis ir nukrypo į Lietuvos Intelekto centrą – Nacionalinę biblioteką“, – pristatydama žurnalo svečią skelbia interviu autorė.

Prof. dr. R. Gudauskas pokalbyje pažymi, kad Lietuva vėl turi visa jėga veikiančią išskirtinę nacionalinę atminties instituciją, kuri sėkmingai vykdo išskirtinę jai patikėtą misiją – būti Lietuvos žinių erdve, kuriančia vertę visuomenei ir nacionalinio publikuotų dokumentų archyvo saugotojais. Archyvo turinį sudaro nuo XVI a. (1547 m.) iki šių dienų Lietuvoje ir už jos ribų publikuoti, mūsų šalį – jos kultūrą, kalbą, istoriją, politiką, ūkį, reprezentuojantys dokumentai. Jų šiuo metu biblioteka turi apie 7 mln. „Nacionalinei bibliotekai tenka reikšmingas vaidmuo nacionalinio dokumentinio paveldo išsaugojimo, aktualizavimo ir integravimo į Europos kultūros paveldo erdvę srityse. Tačiau 2016 m. rudenį naujai atverta Nacionalinė biblioteka pastebimai kitokia. Per aštuonerius rekonstrukcijos metus pasaulyje daug kas pasikeitė, ypač informacinių technologijų srityje. Rekonstruoto Nacionalinės bibliotekos pastato erdvės yra geriau pritaikytos prie pakitusių informacijos vartotojų poreikių, lankytojų lūkesčių. Be įprastinėms bibliotekoms būdingų erdvių – skaityklų, spaudinių fondų ir pan., Nacionalinė biblioteka turi savo TV studiją, moderniomis technologijomis aprūpintas Jaunimo dirbtuves, Didžiųjų duomenų bendradarbystės erdvę, konferencijų ir kino sales, garso įrašų studiją, muzikos ir menų erdves, žaisloteką. Jose vyksta labai intensyvios veiklos. Nuo 2016 m. rudens bibliotekoje organizuota per 1 500 įvairių nacionalinių ir tarptautinių renginių – konferencijų, diskusijų, koncertų, kino filmų peržiūrų bei parodų“, – įspūdingą veiklų kontūrą brėžia atminties institucijos vadovas.

Kalbėdamas apie daugiatautės ir daugiakultūrės Lietuvos sampratą ir jos įprasminimą prof. dr. R. Gudauskas pažymi  biblioteką turtinančių asmeninių kolekcijų dovanas. „Atskirai norėtųsi paminėti biblioteką papildžiusias iškilių Lietuvos politikos, mokslo, kultūros veikėjų dovanotas asmenines kolekcijas – filosofo Antano Maceinos, poeto, publicisto Tomo Venclovos, žinomų politikų ir diplomatų Lozoraičių šeimos bibliotekas. Praėjusių metų pabaigoje savąją knygų kolekciją Nacionalinei bibliotekai patikėjo Atkuriamojo Seimo pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis, o šių metų pradžioje mus pasiekė maloni žinia apie Šveicarijoje gyvenančio mecenato Arminio Sciolli sprendimą padovanoti bibliotekai rusų egzodo literatūros kolekciją. Žvilgsnis į šios kolekcijos leidinius leido suformuoti nuomonę, kad tai unikalūs, iki šiol ne tik mūsų bibliotekoje, bet ir Lietuvoje neturėti rusų autorių grožinės literatūros darbai, kurių leidybos geografija aprėpia gana platų arealą nuo Pietų Amerikos iki Kinijos. Svarbu pabrėžti, kad šios kolekcijos atsiradimas mūsų bibliotekoje skaitytojui leis gerokai praplėsti ir papildyti diasporos leidybos sąvoką naujais horizontais – nuo lietuvių diasporos leidybos iki kitų Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų kultūros istorijos fragmentų“.

Pritardamas teiginiui, kad globalios tendencijos reiškiasi ir nacionalinėje erdvėje, prof. dr. R. Gudauskas teigia, kad informacijos srautai didėja eksponentiškai, skaitmeninis turinys užima vis daugiau vietos visose mokslo, ekonomikos ir kultūros srityse. „Išplėtotas plataus spektro kultūros, švietimo, mokslo, ekonomikos bei politikos informacinių srautų valdymo strateginių veiklų laukas. Nacionalinė biblioteka jau 27 metus yra ir parlamentinė biblioteka. Pastaruoju metu išplėtėme savo teikiamų informacinės analitikos paslaugų spektrą ir institucinių partnerių tinklą. Mūsų organizacijoje sėkmingai dirba kelios dešimtys mokslo daktarų“, – sako bibliotekos vadovas.

Pilną interviu galite skaityti čia.

Žurnalas JŪRAMOPESEA leidžiamas anglų, kinų, rusų ir lietuvių kalbomis.

Daugiau informacijos www.jura.lt