2021 m. gruodžio 6 d.

Baigėsi tris dienas trukusi tarptautinė mokslinė konferencija „Theatrum libri“

Gruodžio 1–3 dienomis Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Theatrum libri: spauda, skaitymas ir sklaida ankstyvųjų Naujųjų laikų Europoje“, skirta paminėti pirmojo archyvo įkūrimo Lietuvos Respublikoje šimtmetį. Konferencijoje susibūrę tyrėjai iš Europos šalių, Azijos, Jungtinių Amerikos Valstijų skaitė pranešimus ir dalijosi įžvalgomis knygos istorijos tyrimų, skaitmeninės humanitarikos ir kompiuterinės istorijos taikymo temomis, kitais įdomiais atradimais.

Ankstyvaisiais Naujaisiais laikais knygų pavadinimuose neretai metaforiškai vartotas žodis Theatrum. Renesanso ir Baroko epochose šiuo žodžiu buvo vadinamas nuolatinis žinių kuria nors tema kaupimas, sisteminimas ir tvarkingas rūšiavimas. Neatsitiktiniai žodis Theatrum pavartotas ir tris dienas trukusios konferencijos pavadinime. Spausdinta ir rankraštinė knyga pranešimuose pristatyta kaip archyvinis fenomenas turinio (žinių kaupimo) ir formos (knygų sankaupos) atžvilgiu, analizuota knygos sukūrimo, sandaros, spaudos dinamika sociokultūriniuose procesuose, išryškintas autoriaus, leidėjo, platintojo, skaitytojo ir knygų kaupėjo vaidmuo.

Atidarydamas renginį, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas atkreipė dėmesį, kad kultūros paveldas  yra svarbus asmens, tautos, šalies identitetą formuojantis veiksnys, peržengiantis valstybių sienas, iliustruojantis ir padedantis atkurti kultūros reiškinių formavimosi procesus, šalių istorijos raidą. „<...> tarptautinė mokslinė konferencija „Theatrum libri“ kviečia aktualizuoti atminties institucijose saugomą kultūros paveldą, kaip dinamišką, naujas reikšmes generuojantį fenomeną, ypač reikšmingą XXI a. moderniai visuomenei“, – sveikindamas konferencijos dalyvius ir klausytojus teigė prof. dr. Renaldas Gudauskas. Jis taip pat išreiškė mintį, kad ir ateityje Nacionalinė biblioteka pasirengusi būti ta atminties institucija, kurioje įvairių šalių kultūros ekspertai skleistų tarptautinę akademinę mintį.

Konferencijos dalyvius sveikino konferencijos partnerių atstovai – Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovų rūmų direktoriaus pavaduotoja kultūrai ir mokslui doc. dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorė prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė.

Doc. dr. R. Šmigelskytė-Stukienė pažymėjo, kad LDK valdovų rūmuose knyga nuo pat vėlyvųjų viduramžių buvo svarbi ir kaip dovana, ir kaip žinių šaltinis. Knygų būta tiek Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto, tiek LDK didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Jogailos, Žygimanto Augusto aplinkoje. Žygimantas Augustas Vilniaus Žemutinėje pilyje buvo sukaupęs apie 4000 knygų kolekciją. „Knyga yra svarbi dovana, taip pat ji padeda užmegzti ryšius, tinklus, skleisti ir dalytis informacija, to linkiu ir šiai konferencijai“, – kalbėjo R. Šmigelskytė-Stukienė.

Prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė pabrėžė, kad kiekviena atminties institucija saugo tam tikrą dokumentų, knygų lobyną ir tyrėjai, mokslininkai, naudodamiesi skirtingų įstaigų lobiais, atveria juos tyrimams ir visuomenei. Pasak jos, labai svarbu dalytis patirtimis, atradimais, ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu. „Nors mes esame maža šalis, mūsų kultūra stipri, tad tikimės prasmingo bendradarbiavimo, ryšių ir tolesnės mokslo ir knygos pažangos“,  – sveikindama susirinkusiuosius teigė A. Martišiūtė-Linartienė.

Šį kartą Nacionalinė biblioteka tikrai tapo tarptautiniu knygos istorijos, senosios knygos tyrėjų, skaitmeninės humanitarikos ir šiomis temomis besidominčiųjų centru. Konferencijoje gyvai ir virtualiai buvo perskaitytos 3 plenarinės paskaitos ir net 33 pranešimai, kuriuos pristatė įvairių mokslo sričių tyrėjai iš Lietuvos, Latvijos, Suomijos, Italijos, Prancūzijos, Portugalijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Indijos, Jungtinės Karalystės, Lenkijos ir Čekijos. Net keturis pranešimus skaitė Lietuvos nacionalinės bibliotekos tyrėjai – Dokumentinio paveldo tyrimų departamento (DPTD) direktorė Jolanta Budriūnienė, DPTD Judaikos tyrimų centro vadovė dr. Lara Lempertienė, Retų knygų ir rankraščių skyriaus vyriausioji tyrėja dr. Milda Kvizikevičiūtė ir vyriausioji metodininkė-tyrėja Jadvyga Misiūnienė. Per tris dienas vien virtualiai konferenciją stebėjo daugiau nei 350 žmonių iš viso pasaulio.

Dalyviai dalijosi savo naujausiais tyrimais, taip pat jų metodais, skaitmeninės humanitarikos ir kompiuterinės istorijos (computational history) taikymu knygos tyrimuose. Jų tyrimai pristatyti teminėse sesijose: „Žinių teatras“, „Žinių cirkuliacija“, „Knygų spauda, prekyba ir vartojimas“ „Medicinos žinių sklaida“, „Knygos ir tapatybė“, „Cenzūra ir propaganda“, „Privačios bibliotekos“, „Knygos paratekstai“.

Viena konferencijos rengėjų, DPTD Retų knygų ir rankraščių skyriaus vadovė dr. Viktorija Vaitkevičiūtė-Verbickienė, apibendrindama konferenciją, dalijosi mintimis, esą pranešimų įvairovė ir gausa džiugina ir įrodo, kad pasiteisino siekis knygos koncepciją analizuoti įvairiomis prasmėmis: knyga kaip žinių skleidėja, knyga kaip cenzūros, propagandos objektas ir net kaip medicinos žinios. Pasak jos, tai leidžia suprasti vieną dalyką – knyga tebėra reikalinga. Nors ne vienas konferencijos dalyvis linkėjo kuo daugiau gyvų susitikimų ir diskusijų, šiuolaikinės technologijos talkino ir sukūrė palankią terpę plėtoti konferencijos tarptautiškumą. Džiaugdamasi konferencijos rezultatais, DPTD direktorė Jolanta Budriūnienė dar kartą pabrėžė, kad Nacionalinė biblioteka pasirengusi būti ta vieta, kur susitinka ir tyrimais, atradimais dalijasi senosios knygos tyrėjai iš viso pasaulio.

Svarbia konferencijos renginių programos dalimi tapo parodos „Theatrum libri“ atidarymas. Šia paroda siekiama naujai ir šiuolaikiškai pažvelgti į archyvą, kaip į dinamišką istorinį reiškinį. „Theatrum Libri“ parodoje unikalūs eksponatai pateikiami kaip tiriamasis objektas, leidžiantis lankytojui-tyrėjui pačiam „naršyti“ keliasluoksnį Nacionalinės bibliotekos archyvą: pažinti, tirti ir atrasti knygos formavimo(si) etapus, leidinių kaupimo ir saugojimo iniciatyvas, skaitymo ir sklaidos ženklus.

Susipažinti su pranešėjais ir jų pranešimų santraukomis galima programoje čia.

Plačiau apie parodą „Theatrum libri“ ›.

Konferencijos rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, „Nordplus“ ir projektas „Going beyond search: advancing digital competences in libraries and research communities“ (NPHZ-2019/10075).

Konferencijos partneriai: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvos nacionalinis muziejus.

Konferencijos organizatorė Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Renginio nuotraukas rasite čia ›