Telefonas Klaustukas Gestu kalba Sitemap
Naujienos iliustracija 2023 m. spalio 19 d.

Nacionalinėje bibliotekoje – tarptautinė mokslinė konferencija Vilniaus jubiliejui

Spalio 19–20 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyksta Vilniaus 700 metų jubiliejui skirta tarptautinė mokslinė konferencija „Europa. Sostinė. Tapsmas: XIX–XXI a. Vilnius“. Tai tradicinis metinis Nacionalinės bibliotekos mokslo renginys, Lietuvos kultūros tarybos finansuojamo projekto „Vilniaus 700 metų jubiliejaus renginiai Nacionalinėje bibliotekoje“ dalis.

Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas pavadino šį mokslo renginį sostinės jubiliejaus minėjimo kulminacija Nacionalinėje bibliotekoje.

„Šiemet minime ir 60 metų sukaktį, kai Nacionalinė biblioteka persikėlė į Vilnių. Tai mažas laiko tarpsnis palyginti su didingu sostinės jubiliejumi, tačiau spėjome dalyvauti kai kuriuose kertiniuose miesto ir valstybės gyvenimo įvykiuose, įgyvendiname ambicingą bibliotekos misiją būti Lietuvos žinių erdve, kuriančia vertę visuomenei“, – sveikindamas konferencijos dalyvius kalbėjo R. Gudauskas. Jis taip pat dėkojo prie konferencijos organizavimo prisidėjusiems partneriams Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui, Lietuvos architektų sąjungai, Lietuvos istorijos institutui, Lietuvos muzikos ir teatro akademijai, Vilniaus dailės akademijai, Vilniaus muziejui, „Vilnius 700“, Vytauto Didžiojo universitetui.

Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen akcentavo, kad 2023-iuosius Seimas nutarė skelbti Lietuvos sostinės Vilniaus ir Gedimino laiškų metais atsižvelgdamas į tai, kad 1323 m. sausio 25 d. Vilnius pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino Europai skirtuose laiškuose. „Juose buvo pabrėžta Lietuvos ir Vilniaus kaip valstybės sostinės orientacija į Europą, jos siekiai atsižvelgiant į etnopolitinės, kultūrinės ir konfesinės įvairovės sąveiką kurti europinį valstybingumą kaip priešingybę azijinei despotijai. Ši strategija išliko aktuali visą 1323–2023 metų laikotarpį. Džiugu, kad Lietuvos nacionalinė ir parlamentinė biblioteka vykdo subalansuotą atminties politiką ir svariai prisideda prie Vilniaus jubiliejaus renginių“, – sakė Seimo pirmininkė.

Konferencijoje dalyvavęs kultūros ministras Simonas Kairys atkreipė dėmesį į tai, kad kiekviena savarankiška valstybė turi tam tikrus atramos taškus, iš kurių vienas yra sostinė, tačiau ne kiekviena sostinė yra toks margas vardų, tautų, stebuklų ir skausmingų patirčių skiautinys, koks yra Vilnius. „Šiemet Vilnius tapo ne tik NATO aukščiausio lygio susitikimo vieta, bet ir Europos žaliąja sostine. Tai tik parodo, kad Vilnius save suvokia ne kaip agresyvią jėgą ar galią, bet kaip integralią pasaulio dalį. Mums rūpi ne tik mes, bet ir kiti. Vilnius yra jautrus, subtilus ir pažeidžiamas, bet čia ir glūdi jo stiprybė“, – sakė kultūros ministras.

Ministras S. Kairys išskyrė Vilniaus atvirumą. „Esame atviri ir nebijome savo sostinės istorijos, ji kaip tas skiautinys turi romantišką ir šiurkščiąją pusę. Okupacijos ir karai radikaliai pakeitė gyventojų sudėtį ir socialinę struktūrą, paliko žiaurų pėdsaką Vilniaus materialiajame kūne – jo architektūroje ir urbanistikoje. Daugiatautis Vilnius, atveriantis sudėtingą istorinį etapą, netrukus bus pristatomas ir tarptautinėje meno parodoje „Vilnius–Wilno–Vilne 1918–1948. Vienas miestas – daug istorijų“. Minint Vilniaus 700 metų jubiliejų, paroda iš Krokuvos atkeliauja ir į Vilnių – lapkričio 10 d. ji bus atidaryta Nacionalinėje dailės galerijoje“.

Per pastaruosius 200 metų Vilnius išgyveno esminius politinio statuso, socialinius ir demografinius pokyčius: nuo Rusijos imperijos provincijos miesto, Vokietijos okupuoto administracinio centro, Lenkijos provincijos centro, nepriklausomos ir sovietų okupuotos Lietuvos sostinės iki Europos Sąjungos šalies sostinės. Šiuo laikotarpiu keitėsi miesto gyventojų sudėtis, jų tapatybė, taip pat socialinis ir kultūrinis miesto veidas.

Pasak organizatorių, vienas konferencijos tikslų – skatinti tyrimus šioje srityje, atrasti naujas temas. „Džiugu, kad šiai konferencijai pavyko suburti įspūdingą tyrėjų būrį. Nacionalinė biblioteka prisideda prie Vilniaus pažinimo ir tolimesnių jo tyrinėjimų. Žinių apie Vilnių XIX–XXI a. po šio renginio bus gerokai daugiau“, – sakė viena iš konferencijos organizatorių Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centro vadovė dr. Ilona Strumickienė.

Dvi dienas gausus būrys įvairių sričių tyrėjų kalbės apie daugiakultūrį Vilnių, nagrinės jo atminties ir užmaršties vietų prasmes. Mokslininkų ir ekspertų pranešimuose Vilnius analizuojamas kaip administracinis, ekonominis, politinis, kultūros ir mokslo centras, gilinamasi į urbanistinę ir architektūrinę Vilniaus raidą. Konferencijos dalyviai taip pat išklausys pranešimus apie Vilniaus komunikacijas ir raišką meninėje kūryboje.

Daugiau informacijos apie konferenciją, pranešėjus ir pranešimus specialioje konferencijos svetainėje: https://konferencijos.lnb.lt/europa-sostine-tapsmas/ 

Spalio 19 d. konferencijos vaizdo įrašas >

Spalio 20 d. konferencijos vaizdo įrašas >