2023 m. gruodžio 11 d.

Naujos knygos lenkų kalba

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanistikos skaityklos fondas papildytas naujų knygų lenkų kalba. Jos plačiau supažindina su Lenkijos universitetais, juose dirbusiais profesoriais, lietuviais, studijavusiais Lenkijos aukštosiose mokyklose, su Lietuvos bajorų giminėmis, XIX a. gyvenusiomis Švenčionių ir Trakų apskrityse, bei su karaimų bendruomenės gyvenimu.

Keletą knygų pristatome išsamiau.

Słownik Słownik biograficzny profesorów uniwersytetów Drugiej Rzeczypospolitej: Uniwersytet Stefana Batorego w Wilnie / Małgorzata Przeniosło, Marek Przeniosło. – Kielce: Wydawnictwo Universytetu Jana Kochanowskiego, 2022. – 698 p.

Žodyną sudaro šešios dalys, skirtos tarpukario Lenkijoje veikusiems universitetams: Krokuvos Jogailos, Lvivo Jano Kazimiero, Vilniaus Stepono Batoro, Varšuvos, Poznanės ir Liublino katalikų universitetui (LKU). Pirmieji penki buvo valstybiniai, o LKU privatus. Kiekvienoje žodyno dalyje išsamus įvadas, jame paaiškinama, kaip buvo kuriamos asmenų biografijos, skaitytojai supažindinami su daugialype tarpukario universitetų funkcionavimo problematika. Iš viso leidinyje yra 953 biografijos.

Autoriai naudojosi šalies archyvais (Centriniu senųjų įrašų, Naujųjų įrašų archyvu, Centriniu karo archyvu, tarpukariu veikusių universitetų archyvais, po Antrojo pasaulinio karo įsteigtų universitetų archyvais, Lenkijos mokslų akademija) ir užsienio archyvais (Ukrainos, Lietuvos, Austrijos, Vokietijos ir Italijos).

Litwini na Uniwersytecie Dorpackim (Juriewskim) do 1918 roku i ich dalsze losy: słownik biograficzny / Grzegorz Błaszczyk. – Poznań: Wydawnictwo Naukowe UAM, 2022. – 315 p.

Biografinis žodynas, skirtas XIX a. ir XX a. pradžios Dorpato universiteto studentams lietuviams. Nušviečiami ir jų tolimesni likimai.

Pirmoje dalyje abėcėlės seka išvardintos absolventų biografijos ir likimai. Tuo laikotarpiu universitete studijavo garsūs lietuviai D. Alseika, B. Atkočiūnas, P. Avižonis, J. Biliūnas, J. Bistras, P. Kuzma, A. Purėnas, J. Šepetys, A. Šernas, K. Venclauskis ir kt.

Antroji knygos dalis skirta farmacijos studijoms apžvelgti.

Rodziny szlacheckie na Litwie w XIX wieku: powiat święciański i trocki / Czeslaw Malewski. – Warszawa: Fundacja Lanckoronskich, 2022. – 479 p.

Knygoje publikuojami šaltiniai apie buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Švenčionių ir Trakų žemių didikų gimines padalijimo metu. Daugiausiai dėmesio skiriama bajorų geografiniam pasiskirstymui Lietuvoje, žemės nuosavybės raidai ir bajorijos socialiniam įvaizdžiui bei šeimų mobilumo, bajorų turto raidos klausimams. Autorius pateikia abėcėlinį šeimų sąrašą, herbus, bet vietoj ilgų vardų ir giminystės sąrašų nurodo dvarų, kaimelių, didikų žemių, smuklių ir kitus pavadinimus.

Senovės Lietuvos istorija besidomintys žmonės šiame darbe ras daug biografinės informacijos apie didikus, geografinius gyvenviečių ir valdų pavadinimus, daug genealoginių duomenų ir kt. Šį didžiulį informacijos kiekį autorius surinko iš Vilniaus archyve saugomų rankraščių.

Karaj ėdim, karaj barmyn = Karaimas buvau, karaimas tebesu / sudarė Jelena Špakovska, Eugenija Špakovska. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2022. – 406 p.

Atsiminimų knygoje publikuojami biografiniai straipsniai, pasakojimai apie žmones, skyrusius gyvenimą ir darbus karaimų bendruomenei, jos išlikimui ir gyvavimui. Knygos autoriai Lietuvos ir Lenkijos piliečiai, turintys skirtingą išsilavinimą. Beveik visi jie karaimų kilmės arba besidomintieji karaimų kalba, kultūra ir jos sklaida. Straipsniai pateikti pagal lietuvių abėcėlę, kad skaitytojai lengviau rastų informacijos apie dominančius asmenis. Nuotraukos surinktos iš autorių asmeninių archyvų, o įvairių žmonių prisiminimai publikuojami lietuvių, lenkų ir rusų kalbomis.

Knygų ieškokite Lituanistikos skaitykloje.