Telefonas Klaustukas
2016 m. birželio 10 d.

Biblioteka – visuomenės atspindys

2016-uosius paskelbus Bibliotekų metais, Lietuvoje, ko gero, pirmą kartą istorijoje parengta tiek daug bibliotekų projektų. Net 45 šalies viešosios bibliotekos kartu su partneriais įgyvendina Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos inicijuojamo projekto „Bibliotekos pažangai 2“ ir Kultūros ministerijos iš dalies finansuojamus projektus, kuriais siekiama pagerinti vietos bendruomenių gyvenimo kokybę.

Neseniai pasakojome apie Kaišiadorių bibliotekoje veikiančią robotikos mokyklą, Šiaulių bibliotekoje įsikūrusią modernią ir patrauklią kūrybinę komiksų erdvę, Kauno bibliotekoje kuriamą interaktyvų 3D vandens miestą, Vilniaus bibliotekose vykstančius virtualius psichologijos užsiėmimus pasitelkiant internetinius žaidimus ar Panevėžio vaikų bibliotekoje dūzgiančias sustabdyto kadro filmukų dirbtuves.

Tai – tik nedidelė dalis Lietuvos bibliotekose vykdomų projektų, apie kuriuos rašėme ir dar rašysime šią vasarą. Visus šiuos projektus vienija bibliotekų siekis lankytojams pasiūlyti naujų, novatoriškų paslaugų, kurios išplečia bibliotekos sampratą gerokai už knygų pasaulio ribų.

Šiandien norėtume pateikti apibendrinantį požiūrį į besikeičiančias šalies bibliotekas, todėl kalbiname Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginės plėtros departamento direktorių ir projekto „Bibliotekos pažangai 2“ vadovą Eugenijų Stratilatovą.

Taigi, kaip keičiasi Lietuvos bibliotekos? 

Eugenijus Stratilatovas: Bibliotekos keičiasi nuolatos. Prieš 6–7 metus buvo pradėti projektai, kurių metu bibliotekos aprūpinamos kompiuteriais, interneto ryšiu.

O dabartiniu projektu bandome bibliotekų paslaugas ir kompetencijas priartinti prie visuomenės poreikių ir maksimaliai išnaudoti ankstesnių projektų sukurtą infrastruktūrą. „Bibliotekos pažangai 2“ projektu siekiame sudaryti sąlygas bibliotekoms teikti naujas paslaugas vartotojams, išmokyti bibliotekininkus nūdienos poreikius atitinkančių kompetencijų, kitaip tariant, paversti bibliotekas moderniais visuomenės centrais.

Šiais metais visi šie tikslai bus įgyvendinti įdiegiant nemažai naujų paslaugų arba patobulinant senąsias. Jei kalbėtume konkrečiais skaičiais – Lietuvos gyventojams bus teikiama arti šimto naujų paslaugų.

Bibliotekos šias naujas paslaugas bendruomenėms kuria ne vienos, o pasitelkdamos partnerius. Kokį vaidmenį bibliotekų plėtroje vaidina socialinė partnerystė?

E. S. Jeigu kalbėsime apie mūsų projektą, tai bibliotekos surado daug naujų partnerių ir panašu, kad su daugeliu jų partnerystė taps ilgalaikė. Toks bendradarbiavimas, mano nuomone, labai svarbus, ypač kai kalbama apie naujų paslaugų kūrimą. Juk negali tikėtis, jog bibliotekos viską sukurs ir įgyvendins pačios. Todėl visuomeninių partnerių spektras šiandien labai platus – nuo mokyklų iki policijos. Pavyzdžiui, vienų bibliotekų partneriai yra net universitetai, kurių dėstytojai bibliotekose imasi profesinės edukacinės veiklos.

Be abejo, svarbu ir informaciniai viešinimo srities partneriai – jie padeda pritraukti paslaugas, kurios bibliotekoms būtų kainavusios 70–80 tūkst. eurų per metus. Bibliotekų finansavimas iš trečiųjų šaltinių kasmet jau siekia apie 200 tūkst. eurų ir tikrai turi potencialo augti.

Bibliotekos transformuojasi. Kokią regite Lietuvos biblioteką ateityje?

E. S. Aš visuomet žiūriu filosofiškai – bibliotekos turi atitinkamai prisidėti prie bendruomenės poreikių. Jos neturėtų visur būti vienodos. Pavyzdžiui, Vilniaus senamiesčio ir Šiaulių rajono poreikiai, galimybės bei veiklos rūšių pasirinkimas gali būti skirtingas. Miesto centre biblioteka dažniausiai orientuota į specifines interesų grupes, o rajonuose ji atliks stiprų žinių telkėjo, bendruomenės centro vaidmenį. Bibliotekos turi atsižvelgti į kontekstą ir veikti pagal jį.

Manau, kad bibliotekų gebėjimas išsikelti uždavinius ir rasti būdų jiems pasiekti labai padėjo joms sustiprėti. Vienas pagrindinių mūsų tikslų ir buvo suteikti bibliotekoms žinių, parodyti būdus, kaip ateityje pačioms sėkmingai gyvuoti. Galime daryti prielaidą, kad ateityje šios tendencijos tik stiprės.

O kaipgi svetur, kaip gyvuoja bibliotekos užsienio šalyse? Ar ten biblioteka irgi yra kur kas daugiau nei tik knygų namai? Kokių šalių bibliotekos jums paliko didžiausią įspūdį?

E. S. Pasaulyje esu matęs nemažai viešųjų bibliotekų, kurios dabar gyvena vis geriau. Visa tai tik dėl to, kad žmonės, siekdami įgyti žinių ir informacijos, iš naujo atranda biblioteką, nes išsilavinę ir plačios pasaulėžiūros asmenys visada nori sužinoti daugiau. Jie to siekia skaitydami bei bendraudami su daugiau žinančiais žmonėmis, kurie padeda mokytis vieniems iš kitų.

Štai Danijos bibliotekos šiuo metu transformuojasi – visos viešosios bibliotekos dirba tik projektiniu pagrindu, siekdamos įgyvendinti projektais išsikeltus tikslus, o tokie procesai kaip knygų pirkimas yra visiškai automatizuojami. Gali ateiti į biblioteką, kurioje yra savitarnos punktas ir nė vieno žmogaus. Tai – labai ryškus pasitikėjimo visuomene pavyzdys. 

Lietuvos bibliotekos savo bendruomenėms jau siūlo papildomų įdomių veiklų, tai patvirtina ir šiemet pirmą kartą Lietuvoje vyksianti Nacionalinė bibliotekų olimpiada. Papasakokite, kokia šio visą šalį apėmusios renginio misija?

E. S. Bibliotekose vyksta daug renginių, vienas iš jų – nacionalinio masto Bibliotekų olimpiada. Ja siekiame suburti besidominčius literatūra Lietuvos žmones, tuos, kurie nori pasivaržyti, kas greičiau skaito arba sklandžiau cituoja iš atminties. Olimpiada skatina bendravimą, padeda atrasti bendruomenės grynuolius.

Birželio 18 dieną Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre įvyks finalinis olimpiados turas. Bibliotekų komandos rungsis trijose rungtyse. Kviečiame atvykti ir pamatyti, ką gali bibliotekos!

Ačiū už pokalbį.

Apie besikeičiančias Lietuvos bibliotekas ir jų vaidmenį šiandieninėje visuomenėje, apie aktyviai bibliotekų vykdomus bendruomenėms skirtus projektus ir joms siūlomas naujas paslaugas kalbėjome su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginės plėtros departamento direktoriumi ir projekto „Bibliotekos pažangai 2“ vadovu Eugenijumi Stratilatovu.