10-asis tarpdalykinis diasporos tyrėjų seminaras Nacionalinėje bibliotekoje

Gegužės 15 d. jau dešimtus metus į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką rinkosi diasporos tyrėjai. Kasmet pavasarį organizuojamame tarpdalykiniame seminare dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto, Vilniaus universiteto, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, Lietuvos istorijos instituto ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos tyrėjai.

Dalis seminaro dalyvių sugrįžta kasmet arba kone kasmet. Ne mažiau džiugu, kad buvo pranešėjų, kurie savo tyrimus seminare pristatė pirmą kartą.

Dešimtasis tarpdalykinis seminaras pasižymėjo temų įvairove. Tyrėjai pristatė mažiau pažintas, tačiau svarų kultūrinį, politinį, diplomatinį indėlį istorijoje palikusias asmenybes, aptarė diasporos tyrimų lauko tendencijas ir tyrimų sritis, liekančias paraštėse, tarpdalykinius iššūkius diasporos tyrimuose. Analizuotas išeivijos jaunimo uždavinių formavimas ir ateities Lietuvos vizijų kūrimas DP stovyklų spaudoje, aptarta neretai tyrimų paraštėse liekančių mažųjų šaltinių nauda ir išskirtinumas, Lietuvos gyventojų korespondencijos su Vakarais antrosios sovietinės okupacijos laikotarpiu ypatumai. Dėmesio skirta literatūrinėms, kalbinėms temoms.

Seminarą pradėjo istorikė dr. Monika Šipelytė, pristačiusi XX amžiaus pirmoje pusėje Tautų Sąjungoje dirbusią kunigaikštytę Gabrielę Radvilaitę (Gabrielle Radziwill). VDU dėstytoja prof. Dalia Kuizinienė pranešime „Tyrėjas ir jo herojus: tarpdalykiniai iššūkiai diasporos tyrimuose“ pasidalijo mintimis apie šiuo metu jau baigiamą rašyti monografiją apie žymų lietuvių išeivijos visuomenės, JAV lietuvių bendruomenės veikėją, pedagogą, kalbininką Stasį Barzduką. VDU doktorantė Sandra Bernotaitė pristatė mažai kam žinomą po Antrojo pasaulinio karo Australijoje apsigyvenusį lietuvių kunigą Praną Vaserį, kuris Erlėno slapyvardžiu paskelbė keturias prozos knygas, aktyviai bendradarbiavo vietos lietuvių spaudoje. VDU Lietuvių išeivijos instituto darbuotoja dr. Asta Petraitytė-Briedienė analizavo paprastai tyrimo paraštėse liekančius mažuosius šaltinius, kaip antai, telegramas, vizitines korteles, programėles ir kt. VDU doktorantė, Lietuvos nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centro darbuotoja Laura Charbakaitė gilinosi į lietuvių diasporos jaunosios generacijos keltus uždavinius ir ateities Lietuvos vizijų kūrimą DP stovyklų spaudoje. Pirmąją seminaro dalį pabaigė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos prof. Danutė Petrauskaitė, šįkart klausytojus vedusi 1948–1949 m. po Didžiąją Britaniją gastroliavusių Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių, Lietuvos operos solistų takais.

Antroji seminaro dalis prasidėjo su Lietuvos istorijos instituto dr. Reginos Laukaitytės pranešimu, kuriame ji kalbėjo apie 1944–1990 m. vykusį Lietuvos gyventojų susirašinėjimą su už geležinės uždangos kapitalistiniuose Vakaruose atsidūrusiais artimaisiais. VDU Lietuvių išeivijos instituto darbuotoja dr. Daiva Dapkutė pasidalijo mintimis apie diasporos istorijos tyrimų paraštėse tyrėjų dėmesio vis dar laukiančias temas ir pjūvius. VU doktorantas, Lietuvos nacionalinės bibliotekos darbuotojas Ignas Stanevičius toliau gilinosi į lietuvių emigrantų katalikų kunigų temą, šiemet seminare kalbėjęs apie kasdienybės refleksijas XX a. antrosios pusės lietuvių kunigų dienoraščiuose. Lietuvos nacionalinės bibliotekos darbuotoja Silvija Stankevičiūtė pristatė naują Lituanistikos skyriaus tyrimą, skirtą periodinių leidinių literatūros konkursams ir premijoms JAV lietuvių diasporoje po Antrojo pasaulinio karo. Savo pranešime ji apžvelgė Amerikos lietuvių laikraščių „Draugas“ ir „Dirva“ bei žurnalo „Aidai“ organizuotus literatūros konkursus. VU Lituanistinių studijų katedros doc. dr. Loreta Vilkienė pasidalijo prieš keletą metų į Kazachstaną vykusios ekspedicijos tyrimais. Pranešime „Lietuvių kalba kaip (ne)būtina tapatybės dedamoji: Kazachstano atvejis“ ji gilinosi į toje šalyje gyvenančių lietuvių ar lietuvių kilmės žmonių požiūrį į lietuvių kalbą. Išsamus straipsnis šia tema paskelbtas praėjusiais metais Vilniaus universiteto leidyklos išleistoje kolektyvinėje monografijoje „Lietuvių kilmės diasporos Rytuose ir jų tapatybė. Užvolgio ir Kazachstano atvejai“. Paskutinį pranešimą skaičiusi VDU doktorantė Gintarė Navakauskaitė ieškojo (e)migrantinių patirčių naujausiame Dalios Staponkutės kūrinyje – paralelinių istorijų romane „Vivat regina!“ („Apostrofa“, 2024).

Seminarą užbaigė dr. Astos Petraitytės-Briedienės knygos „Mylėti Lietuvą iš tolo: Lietuvos generaliniai konsulai Čikagoje Juzefa ir Petras Povilas Daužvardžiai“ (VDU, 2024) pristatymas. Vakariniame renginyje dalyvavo knygos autorė, knygos recenzentė, istorikė dr. Daiva Dapkutė, jas kalbino Lietuvos nacionalinės bibliotekos darbuotojas prof. Juozas Skirius. Pasak knygos autorės, Lietuvos diplomatų dr. Petro Povilo Daužvardžio ir Juzefos Rauktytės-Daužvardienės konsulinės veiklos istorija sinonimiškai atkartoja beveik 50 metų šimtametės Lietuvos konsulato Čikagoje istoriją. Knygoje, remiantis Lietuvoje ir JAV saugomais dokumentais ir gyvų liudininkų prisiminimais, pasakojama nepaprasta, nepelnytai primirštų ir Lietuvos visuomenei mažai žinomų konsulų Daužvardžių gyvenimo istorija. Ilgamečių Lietuvos konsulų JAV, vyro ir žmonos 1937–1983 metais eitos konsulinės pareigos Čikagoje, jų įvairi vieša veikla ir privatūs gyvenimai buvo glaudžiai susiję su Lietuva, jos piliečiais gimtinėje ir išeivijoje.

Renginį organizavo Lietuvos nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyrius.

Vygaudo Juozaičio nuotraukos.