2025 m. gegužės 27 d.

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų šimtmetis: knygų ekspozicija Socialinių mokslų skaitykloje

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Socialinių mokslų skaitykloje (III a., 334 kab.) eksponuojami leidiniai, skirti Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų šimtmečiui paminėti.

Rūmų istorija glaudžiai susijusi su XX a. Lietuvos valstybės kūrimosi istorija. Jau 1919 m. karo nualintame krašte pramonininkai ir prekybininkai ėmė burtis į įvairias sąjungas. 1922 m. nuolatinėje Lietuvos Respublikos Konstitucijoje buvo suformuoti būsimų rūmų pagrindai. 1924 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Prezidentą pavadavęs Seimo pirmininkas Jonas Staugaitis patvirtino Seimo priimtą Prekybos ir pramonės rūmų įstatymą. Rūmai buvo sparčiai kuriami, netrukus išėjo finansų ministro įsakymas ir instrukcija, numatę organizacijos narių skaičių, veiklos teritoriją, sudėtį ir narių rinkimo tvarką. Po 1925 m. birželio 8 d. įvykusių rinkimų Rūmai buvo suformuoti ir atidaryti birželio 18 d. Įstaiga augo ir plėtėsi kartu su valstybe, vykdė jiems skirtas funkcijas, atstovavo Lietuvai tarptautinėje ekonominėje bendrijoje, kėlė verslo kultūrą, verslininkams atvėrė kelius į pasaulines rinkas. Pagal tuomečius Lietuvos Respublikos teisės aktus Prekybos ir pramonės rūmai buvo pripažinti visuomenine įstaiga, kurios pagrindinis uždavinys – kelti vietinės prekybos ir pramonės lygį, atstovauti prekybininkų ir pramonininkų interesams, dirbant kartu su vyriausybe ir atsižvelgiant į šalies interesus. 1929 m. gruodžio 12 d. įvykusiame Rūmų plenumo posėdyje nutarta leisti leidinį – Prekybos ir pramonės rūmų biuletenį, skirtą „suinteresuotiems komerciniams sluoksniams“, kuriame skelbė kasmetes Rūmų veiklos, Lietuvos ūkio, pramonės ir prekybos apžvalgas. 1936 m. prasidėjo naujas Rūmų gyvenimo etapas, kai jie buvo reorganizuoti, o jų veikla išplėsta įtraukiant ir amatus. Paskelbus naująjį įstatymą, pasikeitė ir įstaigos pavadinimas – Prekybos, pramonės ir amatų rūmai. 1939 m. vasario 18 d., dalyvaujant aukščiausiems šalies vadovams ir garbingiems užsienio svečiams, iškilmingai atidaryta naujoji įstaigos buveinė – architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio suprojektuotas Rūmų pastatas Donelaičio gatvėje Kaune.

1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjungos kariuomenei įžengus į Lietuvos teritoriją, be politinių pokyčių, iš esmės pakito ir šalies ūkis. Naikinant laisvosios rinkos sąlygas, tapo nebereikalingi Prekybos, pramonės ir amatų rūmai. Liepos 29 d. Ministras Pirmininkas J. Paleckis pasirašė įstatymą dėl Rūmų likvidavimo. Iki 1941 m. pavasario visa Lietuvos pramonė ir amatai buvo perimti sovietų. Visas Prekybos, pramonės ir amatų rūmų turtas buvo perduotas naujai sukurtai Pramonės ministerijai.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Lietuvoje buvo tęsiama „socializmo statyba“. 1973 m. sausio 10 d. įsteigti Lietuvos TSR prekybos ir pramonės rūmai (PPR), kaip sisteminė TSRS prekybos ir pramonės rūmų dalis. 1989 m. LTSR PPR pareiškė apie savarankiškumą ir ėmė pertvarkyti savo veiklą rinkos pagrindais. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1991 m. spalio 25 d. priėmė nutarimą, apibrėžusį Prekybos ir pramonės rūmų statusą ir jų steigimo tvarką. 1992 m. vasario 20 d., neeilinio Rūmų narių suvažiavime konstatuotas ketverių regioninių rūmų įregistravimas ir daugumos Lietuvos prekybos ir pramonės rūmų narių perėjimas į regioninius rūmus. Vasario 21 d. ketverių regioninių rūmų – Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio – atstovai nusprendė įkurti Lietuvos prekybos ir pramonės rūmų asociaciją. Lietuvos prekybos pramonės ir amatų rūmai – nevyriausybinės, ne pelno verslo savivaldos organizacijos, efektyviai dirbančios tarptautinėje pramonės ir prekybos rūmų sistemoje. Šiuo metu Lietuvoje veikia penkeri Prekybos pramonės ir amatų rūmai didžiuosiuose šalies miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

Su ekspozicija, skirta Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų šimtmečiui, kviečiame susipažinti Nacionalinės bibliotekos Socialinių mokslų skaitykloje (III a., 334 kab.).

Literatūros, esančios bibliotekos fonduose, sąrašą pateikiame čia.