Žurnalo „Tarp knygų“ 2025 m. 6-asis numeris: apie ką jis?

Gyvas žodis. Šiame numeryje Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Mokslinės informacijos skyriaus Informacinio aptarnavimo sektoriaus vadovas Donatas Ustinavičius ir Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos Betygalos filialo vyriausioji bibliotekininkė Regina Musteikienė pasakoja, kaip kasdienėje jų veikloje praverčia puoselėjant intelektinius pomėgius įgytos žinios.

Įvykis. Kodėl Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, tiksliau jos Palangos vasaros skaityklos, vardas minimas Venecijoje vykstančioje architektūros bienalėje? Atsakymą sužinosite skaitydami Astos Stirbytės pasakojimą apie Lietuvos architektūros sąjungos šiam kultūros įvykiui parengtą nacionalinį paviljoną, jo pagrindinę idėją, kūrėjus ir lankytojų reakcijas.

Tema. Jau vieni metai, kai Lietuvos bibliotekos savo nurašytus leidinius gali dovanoti fiziniams ar juridiniams asmenims. Liucija Vasarė kelių šalies bibliotekų atstovų pasiteiravo, kaip sekasi naudotis teisės aktų pataisomis, ar gyventojai rodo susidomėjimą. Straipsnyje pateikiami pirmieji tokių atiduotuvių skaičiai, taip pat bibliotekų darbuotojų pasiūlymai, kaip galima būtų patobulinti naująją tvarką.

Šiandien aktualu. Ar šalies bibliotekos yra pasirengusios reaguoti į gyvenimo atnešamus pokyčius? Kaip užtikrinti ilgalaikį bibliotekų ryšį su vartotojais ir prisitaikymą prie visuomenės poreikių? Ar bibliotekų balsas yra girdimas ten, kur priimami strateginiai sprendimai? Šiais ir daugeliu kitų klausimų Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos gegužės 7–9 d. vykusios konferencijos „Kultūra. Komunikacija“ metu surengtoje diskusijoje kalbėjosi savivaldybių bibliotekų direktoriai. Ją apžvelgia Kristina Lebedžinskienė.

Įtraukioji leidyba. „Tarp knygų“ redakcija ir Lietuvos audiosensorinė biblioteka publikuoja straipsnių apie įtraukiąją leidybą ciklą. Trečiosios publikacijos autorė Inesa Rinkevičiūtė aptaria, kokios ypatybės yra privalomos įtraukiosios leidybos principus atitinkančiai knygai, lygina spausdintinio ir EPUB formatu parengto leidinio iliustracijų pateikimą, šriftų parinkimą, kalba apie įgarsinimo reikalavimus.

Pokalbis. Ką gausime į viena sujungę karikatūrą, Ezopo kalbą ir gyvenimą sovietinio režimo cenzūros sąlygomis? Atsakymas galėtų būti sovietmečiu Lietuvoje leistas humoro ir satyros žurnalas „Šluota“. Kodėl Majamio universiteto (JAV, Ohajas) profesorė Neringa Klumbytė nusprendė savo knygą apie sovietinį humorą ir minėtą žurnalą pirmiau išleisti Amerikoje? Ar „Šluota“ galėjo prisidėti prie Sąjūdžio nepriklausomybės siekių? Sužinosite skaitydami Loretos Jastramskienės pokalbį su šia iš Kauno kilusia antropologe.

Sukaktys. Šiemet minime vienos simbolinių lietuvių kultūros figūrų, rašytojos Žemaitės (tikr. Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė, 1845–1921) 180-ąsias gimimo metines. Justyna Sadovska pamėgino į Žemaitę pažvelgti ne tik kaip į rašytoją, bet ir kaip į moterį, motiną, senelę, draugę. Savo mintims pagrįsti autorė remiasi Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Žemaitės fonde saugomais rankraštiniais dokumentais ir kitų fondų medžiaga. 

Biblioteka ir jos vardas. Siūlome prisiminti rubriką „Biblioteka ir jos vardas“. Lietuvoje žymių, nusipelniusių asmenybių vardu pavadinamos ne tik miestų viešosios bibliotekos, bet ir jų padalinių, filialų bibliotekos. Šiame numeryje – Lauros Lipnickaitės ir Aldonos Oniūnienės pasakojimas apie literatūrologės Vandos Zaborskaitės (1922–2010) vardu pavadintą biblioteką Vaškuose Pasvalio rajone. Kodėl mokslininkės duktė profesorės namų biblioteką (apie 1500 egz.) nusprendė padovanoti miestelio bibliotekai?

Susitikimai. Ar dažnai susimąstome, kad šeimos nuotraukų albumai gali tapti tautos, valstybės istorijos liudijimu? Pradėjusi tvarkyti giminės archyvą, nuotraukų albumus, grafikė Ramunė Vėliuvienė suprato, kad jie – tarsi praėjusios epochos, dramatiškos Lietuvos istorijos atspindys. Laimutė Cibulskienė atskleidžia, apie ką dar kalbėjosi Varėnos rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje savo knygą „Šeimos albumai. Regimoji atmintis“ kraštiečiams pristačiusi grafikė.

Geroji patirtis. Tomas Pauliuščenka atkreipia skaitytojų dėmesį į sėkmingai vykdomą Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos tarptautinės veiklos strategiją. Ši biblioteka yra viena aktyviausių Lietuvos bibliotekų, dalyvaujančių jaunimui skirtuose tarptautiniuose projektuose. Pasitelkiamos mobilumo programos, tarptautiniai patirties mainai, eksperimentinės edukacijos padeda ugdyti atvirą, įtraukią, sąmoningą visuomenę.

Bendraukime ir socialiniame tinkle „Facebook“: Žurnalas „Tarp knygų“!

Primename, kad žurnalą galima užsisakyti visuose AB Lietuvos pašto skyriuose. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje galite užsisakyti ir metinę PDF varianto prenumeratą.

Naujausią (praėjus 5 dienoms po elektroninės versijos paskelbimo) ir kitus spausdintinius žurnalo numerius galima įsigyti Nacionalinės bibliotekos knygyne (Gedimino pr. 51, Vilnius) arba kreiptis el. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

„Tarp knygų“ numerį kviečiame skaityti ir virtualiojoje erdvėje.

Viršelyje

Birželio 10 d. naują sezoną jau 59-ą kartą pradėjo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Palangos vasaros skaitykla. Kodėl šiemet apie ją kalbama ir Venecijoje, skaitykite p. 2–3. Ramunės Žalimaitės nuotr.