Užsienio lituanistinių mokyklų pedagogų vizitas Nacionalinėje bibliotekoje

Liepos 21 d. Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką aplankė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos organizuojamų lituanistinių studijų dalyviai – užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai. Tai specialistai, daug laiko ir atidos skiriantys lietuviško žodžio, kultūros ir istorijos puoselėjimui svečiose pasaulio šalyse. Nacionalinė biblioteka, kaip ir kasmet, pakvietė mokytojus dalyvauti paskaitose, kurias skaitė Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento tyrėjai, taip pat susipažinti su bibliotekos fonduose saugomu XV–XX a. dokumentiniu paveldu. Šį kartą didžioji dalis Nacionalinės bibliotekos surengtoje programoje dalyvavusių mokytojų atvyko iš Jungtinių Amerikos Valstijų.

Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyrius daug dėmesio skiria egodokumentų – dienoraščių, atsiminimų, laiškų ir kt. – tyrimams bei sklaidai. Vyr. tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė mokytojams pristatė du Nacionalinės bibliotekos išleistus egodokumentus – žinomos visuomenininkės, redaktorės ir vertėjos, aktyvios Australijos lietuvių bendruomenės narės Alenos Karazijienės (Landsbergytė-Žemkalnytė), artimųjų vadintos Aliute, 1938–1940 m. rašytą dienoraštį bei Gabrieliaus Žemkalnio (1929–2017) atsiminimus „Lietuviai gestapo kalėjimuose“. Abiejų leidinių sudarytoja, komentarų autorė, mokslinė redaktorė dr. D. Cidzikaitė dalijosi įžvalgomis, kaip šie egodokumentai galėtų būti aktualizuojami lietuvių kalbos pamokose. Pasak tyrėjos, reikšminga, kad abu egodokumentus parašė paaugliai, todėl galima matyti, kokiais įvykiais, kasdienybės aktualijomis gyveno prabėgusio laikotarpio jaunuoliai, su kokiais sunkumais ir išbandymais jiems teko susidurti, taip pat ieškoti paralelių tarp praeities ir šiomis dienomis vykstančių politinių įvykių, matyti kalbos pokyčius.

„Aliutės dienoraštyje“ gausu pastebėjimų apie kasdienį gyvenimą, atsispindi merginos jausmai, išgyvenimai, minimi draugai gimnazistai, taip pat vyresni žinomi Kauno žmonės, aprašomas gimnazistų gyvenimas, ypač jų laisvalaikis. Penkiolikmetis Gabrielius Žemkalnis, Kauno „Aušros“ berniukų gimnazijos moksleivis, buvo suimtas ir kalinimas iš pradžių Kauno, vėliau Vokietijos kalėjimuose. 1944–1945 m. rašytas tekstas detaliai atspindi nacistinės Vokietijos okupacinės valdžios represinius veiksmus prieš Lietuvos rezistentus – 27 gestapo suimtus, žiauriai tardytus ir nežmoniškomis sąlygomis kalintus lietuvius.

Lituanistikos skyriaus vyr. tyrėja Silvija Stankevičiūtė dalijosi įžvalgomis apie žaidybiškumo elementų naudą edukacijose ir kaip jie gali papildyti lietuvių kalbos pamokas. Tyrėja aptarė šių metų pavasarį startavusią edukaciją „Jis parašė pirmąją lietuvišką knygą“, kurios tikslas – interaktyviai pristatyti pirmosios lietuviškos knygos reikšmę ir jos autoriaus Martyno Mažvydo indėlį į Lietuvos kultūros istoriją. Pasak jos, edukacijos pagrindą sudaranti komandinė viktorina bei kūrybinė užduotis (akrosticho kūrimas) gali padėti aktualizuoti ankstesnių laikų autorių tekstus, paskatinti išbandyti savo jėgas kūryboje, ugdo komandinį darbą. S. Stankevičiūtė taip pat atkreipė dėmesį, kad kaip skaitymo skatinimo veikla laikytinas ir penkerius metus Nacionalinės bibliotekos įgyvendinamas kūrybiškiausios anotacijos konkursas „Pasaulis mano knygų lentynoje“, skatinantis atidžiai perskaityti literatūros kūrinį bei pabandyti jį kūrybiškai pristatyti kitiems, aptarti kūrinio esmę ne tik rašant atpasakojimą, bet mokantis įvaldyti skirtingus žanrus – dienoraštį, laišką, esė. Anotacijos rašymas gali padėti mokytis kurti struktūruotą tekstą, aiškiai ir argumentuotai dėstyti mintis.

Valstybingumo centro vyr. tyrėja Laura Charbakaitė pristatė įvairiabriaunes Valstybingumo centro edukacines veiklas, skirtas įvairaus amžiaus moksleiviams: „Vasario 16-osios Lietuvos dovanos“, „Šiek tiek apie Kovo 11-ąją: Lietuvos kelias į nepriklausomybę“, „Prieštaringai vertinama 1941 m. vasara“, „JAV nepripažinimo politika ir aš“, „Kaip veikia Lietuvos valstybė?“, „Kaip susiformuoja politinės sistemos?“, taip pat naujai rengiamas edukacines programas „NATO dekodavimas: kaip atpažinti propagandą“, „Nuo rūpesčio gamta iki Nepriklausomybės atkūrimo: aplinkosauga ir energetinis saugumas Atgimimo metais“. Tyrėja taip pat aptarė seminarų ciklą ,,Kovo 11-osios signatarų skaitymai“, kuriuo kviečiama minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 35-metį, skaitant signatarų tekstus apie Kovo 11-ąją ir jų vizijas atgimstančiai valstybei, apžvelgti tuometes aktualijas ir signatarų nuotaikas, kilusius iššūkius. L. Charbakaitė atkreipė dėmesį ir į skaitymo metodo taikymą neformaliajame ir formaliajame švietime, padedantį kurti ryšį tarp dabarties ir praeities, ugdyti kritinį mąstymą.

Retų knygų ir rankraščių skyriaus vyr. tyrėja dr. Milda Kvizikevičiūtė pristatė XV–XX a. dokumentinį paveldą, saugomą Retų knygų ir rankraščių skyriaus fonduose, suteikiantį galimybę geriau pažinti spaudos kultūrą ir sklaidą, atveriantį Lietuvos istorijai svarbius spaudinius ir rankraščius, leidžiančius suprasti ne tik dokumentų specifiką, bet ir svarbą kultūros laukui. Pristatydama Lietuvą kaip integralią Europos dalį, ėjusią koja kojon su inovacijomis ir kultūrinėmis tendencijomis, tyrėja ne tik aptarė išskirtinių spaudinių reikšmę, bet ir pasidalijo įžvalgomis, ką pasakoja knygose esančios proveniencijos ir net sudžiovinti augalai, kaip keitėsi senosios knygos kultūra, leidyba, kokias istorijas apie žymias didikų gimines ir prabėgusių laikotarpių visuomenę gali atverti knygos istorinis ir kultūrinis kontekstas.