Naujos „Taylor & Francis group“ atvirosios prieigos el. knygos komunikacijos tema

Rogers, Richard. The Propagation of Misinformation in Social Media: A Cross-platform Analysis. London: Routledge, 2023. – 1 elektroninė knyga (246 p.).

Sparčiai didėja ir gilėja supratimas apie socialinės žiniasklaidos vaidmenį skleidžiant radikalius arba ekstremalius požiūrius ir taip poliarizuojant viešąjį diskursą. Įrašai, skatinantys agitaciją, sulaukia neproporcingai didelio dėmesio, todėl triukšmo fone radikalūs informacijos šaltiniai ir nuomonės įgyja dominuojančią poziciją, o vyraujantys ir tradiciniai požiūriai tampa marginalizuoti. Todėl šiame darbe pasirenkama analizuoti radikalių pažiūrų dominavimo ir vyraujančių nuomonių marginalizacijos procesų genezę. Remdamiesi tarpplatformine analize, apimančia „Google“ paiešką, „Facebook“, „YouTube“, „Reddit“, „Twitter“, „Instagram“, „4chan“ ir „TikTok“, publikacijos rengėjai nustatė, kad dominuoja itin šališki interneto turinio kūrėjai ir veikėjai, alternatyvūs įtakingi asmenys bei ambivalentiški komentatoriai. Knygą galima vertinti kaip internetinių platformų kritiką, kurioje pateikiama dabartinė informacinės erdvės būklė internete bei atkreipiamas dėmesys į tai, kaip socialinės žiniasklaidos platformos tapo atsitiktiniais autoritetais, suteikiančiais privilegijas savo sekėjams ir kartu nusprendžiančiais, koks viešasis diskursas yra priimtinas.

Ann Searight Christiano, Angela Bradbery. Public Interest Communications Strategy for Changemakers. New York: Routledge, 2025. – 1 e. knyga (365 p.)

Knyga supažindina su viešojo intereso komunikacija, t. y. empiriniais tyrimais pagrįstu požiūriu, kai strateginė komunikacija gali prisidėti prie teigiamų socialinių pokyčių skatinimo. Kiekviename skyriuje yra pateikiamos įžvalgos, praktinės užduotys ir realūs pavyzdžiai, pagrįsti teorijomis ir tyrimais iš įvairių akademinių disciplinų: socialinių ir kognityvinių mokslų, komunikacijos, sisteminio mąstymo ir žmogaus poreikius orientuotos dizaino metodikos.

Publikacijos autorės žingsnis po žingsnio demonstruoja, kaip strateginė viešojo intereso komunikacija gali būti taikoma praktikoje, iliustruodamos kiekvieną metodą iš įvairiausių perspektyvų bei naudodamos praktikuojančių komunikacijos specialistų interviu. Tekstuose taip pat daug dėmesio skiriama sąžiningumui ir etikai, kurie yra pagrindiniai viešojo intereso komunikacijos mąstysenos aspektai. Tai puikus žinių išteklius visiems, besidomintiems strateginės komunikacijos, sveikatos ir aplinkosaugos komunikacijos, viešųjų ryšių, žurnalistikos, socialinio verslumo, politologijos ir reklamos sritimis, ypač tiems, kurie ne tik skatina propaguoti bendrąjį gėrį, bet ir stengiasi kurti ilgalaikius pozityvius pokyčius socialinėje sferoje.

Clifford G. Christians, Mark Fackler, Peggy J. Kreshel, William J. Brown, Yayu Feng, Holly K. Overton, Kathy Brittain Richardson. Media Ethics: Cases and Moral Reasoning. New York: Routledge, 2024. - 1 e. knyga (514 p.)

Leidinyje galėsite rasti įžanginį ir nuoseklų etikos filosofijos teorinių principų rinkinį, skirtą pagilinti etinių problemų supratimui ir kritiniam jų vertinimui. Kiekviename publikacijos skyriuje autoriai nagrinėja daugiakultūres ir tarptautines atvejų studijas, apimančias įvairius geopolitinius bei kultūrinius kontekstus. Siekdami atskleisti atvejų analizės ir moralinio mąstymo etapų tyrimo sistemą, tekstų autoriai pristato „Potter Box“ – išsamų ir efektyvų moralinės analizės modelį. Daugiausia dėmesio knygos autoriai skiria įvairioms etinėms problemoms bei aktualiausiems šių dienų žurnalistikos, transliavimo, reklamos, viešųjų ryšių ir pramogų sričių klausimams, su kuriais susiduria žiniasklaidos atstovai ir naujienų organizacijos. Nepamirštama nagrinėti ir naujų temų, pavyzdžiui, „ChatGPT“ naudojimas naujienų redakcijose, biometrinių technologijų poveikis privatumui, viešųjų ryšių vaidmuo politinėse kampanijose, reklamos srities atstovų požiūris į tvarumą bei klimato kaitą. Remdamasi originaliomis atvejų studijomis ir realių žiniasklaidos patirčių analize, ši publikacija turėtų padėti studentams, dėstytojams ir praktikams, siekiantiems atsakingai ir teisingai spręsti etinius klausimus medijų srityje, prisidėti prie profesinės praktikos formavimo.

Richard Rogers, Sabine Niederer. The Politics of Social Media Manipulation. London: Routledge, 2025. – 1 e. knyga (292 p.)

Dezinformacija ir vadinamosios „netikros naujienos“ yra šiuolaikiniai reiškiniai, turintys labai turtingą istoriją. Tyčinis melagingos informacijos skleidimas, siekiant pakenkti, primena liūdnai pagarsėjusias užsienio valstybių kišimosi į nacionalines žiniasklaidos sistemas operacijas. Protestai dėl netikrų naujienų ar abejotinų istorijų, pateikiamų kaip faktai, sutapo su naujų žiniasklaidos technologijų atsiradimu, kurios keičia naujienų skelbimo, platinimo ir vartojimo būdus – nuo gandų sklaidos laikraščiuose prieš šimtmečius iki šiuolaikinės blogosferos. Naujienų organizacijos pavadinimas „melaginga spauda“ (vok. der Lügenpresse) turi tamsesnę istoriją, susijusią su autoritariniais režimais ar populistinėmis kalbomis, menkinančiomis „elitinės žiniasklaidos“ reputaciją ir nepatogių tiesų vertingumą.

Mokslinės studijos autoriai, pasitelkdami skaitmeninius metodus ir duomenų žurnalistiką, atliko empirinių tyrimų seriją, kurios metu analizavo, kokiu mastu socialinė žiniasklaida sudarė sąlygas užsienio dezinformacijos operacijų sumanytojams plačiai skelbti ir platinti abejotiną turinį ir kodėl radikalūs komentatoriai, turintys daug sekėjų, atakavo šmeiždami pagrindinę žiniasklaidą kaip melagingą. Publikacija bus įdomi visiems, norintiems pagilinti savo žinias dezinformacijos srityje.

Harald Hornmoen, Nathalie Hyde-Clarke, Dagny Stuedahl. Media Engagement, Literacy, and Dialogue among European Youth: Participatory Research as a Gateway. London: Routledge, 2025. – 1 e. knyga (174 p.)

Mokslinėje studijoje „Europos jaunimo įsitraukimas į žiniasklaidą, raštingumas ir dialogas“, pasitelkiant dalyvaujamuosius tyrimų metodus, buvo nagrinėjama, kaip jaunimas dalyvauja skaitmeninės žiniasklaidos erdvėje. Tyrimo tikslas – kartu su jaunimu apmąstyti, kokį vaidmenį skaitmeninė žiniasklaida atlieka jų kasdienybėje bei kaip ji formuoja jų socialinę, kultūrinę ir politinę tapatybę. Knygoje didžiausias dėmesys yra sutelkiamas į jaunimo medijų raštingumą, jų gebėjimą kritiškai vertinti žiniasklaidos turinį, dalyvauti viešajame diskurse ir prisidėti prie kultūrinio dialogo, atskleidžiant jaunuolių požiūrį ir santykį į politinius ir kultūrinius mainus, jų reakcijas į informacinius iššūkius bei skaitmeninės žiniasklaidos etiką. Empirinėje studijos dalyje pristatomi trijų šalių – Norvegijos, Austrijos ir Vokietijos – atvejų tyrimai. Juose nagrinėjama, kaip jauni žmonės naudoja dalyvaujamąsias žiniasklaidos formas, siekdami atskleisti savo požiūrį į medijų raštingumą ir su juo susijusią įvairovę bei kaip šie procesai prisideda prie jų medijų raštingumo ugdymo. Leidinyje pateikiamos praktinės rekomendacijos, kaip stiprinti jaunimo gebėjimus kritiškai naudotis medijomis, skatinti jų kūrybiškumą ir socialinę įtrauktį, kartu ugdant atsakingus ir aktyvius piliečius.