Rugpjūčio 16 d.: IFLA lydinčiosios konferencijos atviroji sesija. 1-oji diena

Šiandien prasidėjo dvi dienas vyksianti IFLA lydinčiosios konferencijos atviroji sesija tema „Įvairialypių tapatumų iššūkiai. Daugiatautiškumas genealogijoje, lokalinėje istorijoje ir regioninėje atmintyje: bibliotekų ir kitų atminties institucijų iššūkiai bei galimybės“. Pirmoji konferencijos diena skirta elektroniniam mokymui ir mokymuisi – jo strategijai bei iššūkiams aptarti, taip pat pristatoma šiuolaikinių skaitmeninių medijų praktinė nauda mokymosi procesams.

Trečiadienio rytą prasminga IFLA konferencijos įžanga tapo sesijos organizatorių sveikinimai susirinkusiems dalyviams. Vilniaus universiteto bendruomenės vardu prof. dr. Arvydas Pacevičius pasveikino išskirtinio renginio dalyvius svetingoje, modernioje, rekonstruotoje Nacionalinėje bibliotekoje ir išreiškė viltį, kad šis susitikimas prisidės prie pažangių idėjų ir praktinių žinių skatinimo. Bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas teigė, kad biblioteka kryptingai ir nuosekliai virsta modernia Lietuvos žinių erdve, kuriančia vertę visuomenei, ji tampa integralia valstybės informacijos politikos, kultūros, švietimo, mokslo, ekonomikos pažangos dalimi. „Norime būti pirmi – turime būti priekyje, tai yra išmanyti ir valdyti procesus. Mūsų projekcija – ateitis. Todėl linkiu, kad klausydamiesi įkvepiančių pranešimų, idėjų ir minčių suprojektuotume savo ateitį ir vėliau tuos tikslus įgyvendintume“, – linkėjo bibliotekos generalinis direktorius. Sveikindamas sesijos dalyvius Seimo Pirmininkas prof. Viktoras Pranckietis atkreipė dėmesį į tai, kad gyvendami šiuolaikiniame pasaulyje, valdomame medijų kultūros, mes susiduriame ne tik su globalizacijos, bet ir technologijų įvairovės, jų spartaus vystymosi keliamais iššūkiais. „XXI amžiuje pilietiška, humaniška, išsilavinusi, pažangi visuomenė išlieka vienu esminių medijuotos kultūros tikslų bibliotekoms ir kitoms atminties institucijoms“, – pabrėžė Seimo Pirmininkas.  Bozena Rasmussen, IFLA Genealogijos ir lokalinės istorijos sekcijos nuolatinio komiteto pirmininkė, sakė, kad jiems didelė garbė čia būti ir jie džiaugiasi, kad šis tarptautinis profesionalų susitikimas vyksta Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Pagrindinis sesijos „E. mokymasis: strategijos ir praktika“ moderatorius Tordas Høivikas į mokymus susirinkusiems bibliotekų specialistams, dėstytojams, kitiems mokymosi procesų vadovams, siekiantiems ugdyti savo kompetencijas rengiant internetinius (online) mokymus, įžanginėje paskaitoje kalbėjo apie globalų elektroninio mokymo poveikį per ateinančius penkerius metus (2017–2020 m.).

„Keičiasi individai, keičiasi institucijos, keičiasi ir pasaulis. Neįmanoma įsivaizduoti šiuolaikinio mokymo proceso be skaitmeninių technologijų. „Amazon Education“, „Google Classrom for Everyone“, „Microsoft“ ir kitų didžiųjų pasaulio korporacijų įvairiausi e. mokymosi kursai, garsiausių pasaulio universitetų Harvardo, Oksfordo, Berklio, Masačusetso ir kitų aukštojo mokslo institucijų siūlomi atviri e. mokymo kursai internete suteikia galimybę bet kuriame pasaulio krašte gauti pačių kvalifikuočiausių žinių iš geriausių pasaulio dėstytojų. Bibliotekos šiame etape privalo transformuotis iš akademinių bibliotekų į atvirus, modernius studijų ir mokymo centrus“, – pristatydamas e. mokymosi platformų rinką sakė lektorius iš Norvegijos T. Høivikas.

Kalbėdamas apie laukiančius iššūkius netolimoje ateityje, pranešėjas kaip išsprendžiamas problemas minėjo mokymosi erdvių pertvarkymą, vis didėjantį mokymo susiejimą su technologijomis, įtvirtinant mobilųjį mokymą, augantį dėmesį mokymų vertinimui ir mokymui bendradarbiaujant, kūrybiškai išnaudojant  formaliojo ir neformaliojo mokymo sinergiją. Pasak lektoriaus, sunkumų kils įveikiant įvairių šalių technologinių pasiekimų atotrūkį, taip pat skatinant skaitmeninę lygybę.

Praktinių mokymų dalyje sesijos dalyviai turėjo galimybę tapti ir e. mokymų studentais, ir dėstytojais. Seminaro moderatoriai pristatė vieną pagrindinių elektroninio mokymo platformų – „edX“ bei nuotolinio mokymosi kursų (MOOC‘s) teikiamas galimybes, taip pat supažindino su programine gamybos įranga. 

Rytoj IFLA lydinčiosios konferencijos atviroji sesija tęs darbą.