2018 m. vasario 6 d.

Stepono Kairio Lietuvos valstybės vizija

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko mokslinė konferencija, skirta Vasario 16-osios akto signataro Stepono Kairio Lietuvos valstybės vizijai aptarti. Vienas iš konferencijos organizatorių – Stepono Kairio fondo vadovas prof. dr. Dobilas Kirvelis pažymėjo, kad ši konferencija yra skirta Lietuvos Nepriklausomybės Akto šimtmečiui paminėti, akcentuojant signataro Stepono Kairio ir jo aplinkos žmonių indėlį kuriant Lietuvos demokratinę respubliką. „Tenka sutikti su mokslininkų pastebėjimais, kad kairiųjų politinių jėgų įnašas į Lietuvos valstybės atkūrimą vis dar nėra pakankamai tyrinėtas ir atspindėtas“, – prisipažino D. Kirvelis. 

Kad S. Kairio idėjos yra svarbios ir aktualios šiandieninei Lietuvai, pabrėžė ir Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas. „Nuosekliai dirbame Lietuvos Nepriklausomybės įprasminimo srityje. Išleidome monografijas apie nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrėjus Petrą Klimą, Juozą Urbšį. Džiaugiamės šia tęstine tema ir sveikiname konferencijos organizatorius, kurie pildo Lietuvos valstybės atkūrimo istoriją dar mažai nagrinėtomis įžvalgomis, – sakė Nacionalinės bibliotekos vadovas. – Šiuo metu, kai visi noriai dalina savo vizijas Lietuvai, imponuoja mums palikta S. Kairio vizija, kad Lietuva – pilietinė demokratinio socializmo technokūrybos respublika, tai yra ekoinžinerinė Lietuva.“

S. Kairys buvo ne tik ilgametis istorinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) politinis lyderis. Jis buvo ir pagrindinis istorinės lietuviškosios socialdemokratijos ideologas. Tad šiuo metu, kai gana daug ir pagrįstai kalbama ir diskutuojama apie šiandieninės postkomunistinės lietuviškosios socialdemokratijos ideologinę tapatybę ir santykį su ideologine-politine socialdemokratijos tradicija, pravartu prisiminti ir aktualizuoti S. Kairio ir jo vadovaujamos LSDP atstovautą ir plėtotą socialdemokratijos sampratą. Istorikų liudijimais, S. Kairys, gal vienintelis iš dvidešimties Lietuvos Tarybos narių, turėjo aiškią Lietuvos ateities viziją, paremtą Vakarų Europos demokratinio socializmo (gerovės valstybės) dvasia.

Konferencijoje buvo pristatyti net trys leidiniai, skirti S. Kairio asmenybei ir jo politinei veiklai aptarti, indėliui į Lietuvos valstybingumo kūrimą įvertinti. Tai ką tik pasirodžiusi istorinė Gintaro Mitrulevičiaus monografija apie socialdemokratijos raidą „Lietuvos socialdemokratijos ideologinė-politinė raida 1914–1919 metais“, šių dienų Lietuvos ekotechnologijos istorijai  aktuali Juozo Stražnicko knyga „Žygis“ ir prof. dr. Dobilo Kirvelio parengtas leidinys „Stepono Kairio, Vasario 16-osios akto signataro, Lietuvos valstybės vizija“. Pranešimą  „Vasario 16-osios akto signataro Stepono Kairio politinės veiklos metmenys ir Lietuvos valstybės progreso vizija XX amžiui“ perskaitė dr. Algimantas Kasparavičius, o istorikas ir politologas Gintaras Mitrulevičius pristatė S. Kairį kaip socialdemokratijos ideologą. Be to, savivaldybininkas Tomas Martinaitis nagrinėjo S. Kairio požiūrį į savivaldą ir savivaldybes, žurnalistas Juozas Stražnickas analizavo S. Kairio pasiekimus Lietuvos ekologinės inžinerijos srityje.

Apibendrinant konferencijos darbą pažymėta, kad XXI amžiaus Lietuvos politikai iš S. Kairio turėtų mokytis tvirtos pozicijos, principingumo ir altruizmo tarnaujant Lietuvai.

 „Tau, Lietuva, kad būtum laisva ir demokratinė, skyriau visą savo gyvenimą. Tu buvai mano gyvenimo esmė ir prasmė“, – tokius žodžius yra palikęs mums Steponas Kairys (Tumasonis) (1879 01 03–1964 12 16), Valstybės Tarybos narys, Nepriklausomybės Akto signataras, politinis ir visuomenės veikėjas, publicistas, inžinierius technologas.