2018 m. balandžio 14 d.
Balandžio mėnesio kino programa Nacionalinėje bibliotekoje
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka maloniai kviečia žiūrovus prisiminti, o galbūt ir iš naujo atrasti lietuviško kino klasiką.
Lietuvos kino centras suteikė galimybę bibliotekos lankytojams balandžio–birželio mėnesiais pamatyti „Auksinės lietuviško kino kolekcijos“ restauruotus filmus: „Jausmai“, „Sadūto tūto“, „Gražuolė“, „Herkus Mantas“, „Niekas nenorėjo mirti“, „Skrydis per Atlantą“.
Balandžio 6 d. 12 val. – Kino popietė. Filmas „Jausmai“ (rež. A. Dausa ir A. Grikevičius)
Lietuvos kino studijoje sukurtas filmas „Jausmai“ šiemet švenčia 50 metų jubiliejų. Filmo kopiją iš Rusijos Federacijos valstybinio kino fondo įsigijo, restauravo ir skaitmeninimo darbus užsakė Lietuvos kino centras. 2015 m. įvyko pirmoji restauruoto filmo peržiūra.
Įdomu tai, kad filmas „Jausmai“ 1995 m. buvo pripažintas geriausiu visų laikų vaidybiniu lietuvišku filmu, nors jo oficialios premjeros ir nebuvo. Kaip vėliau pasakojo vienas iš juostos režisierių Almantas Grikevičius, Valstybinis kinematografijos komitetas kino juostą įvertino palankiai ir iš anksto parengė labai geras recenzijas, tačiau netikėtai filmas buvo uždraustas cenzūros ir „padėtas ant lentynos“. Lietuvoje apie šį filmą beveik niekas nežinojo, jis retsykiais buvo rodomas kino festivaliuose, bet ir tai netrukdė pelnyti įvertinimą ir tarptautinį pripažinimą.
Filme pasakojama dvynių brolių Kasparo ir Andriaus gyvenimo istorija. Baigiantis karui vienoje Kuršių marių pusėje šeimininkauja vokiečiai, kitoje – sovietai. Pamario žvejo Kasparo žmona Morta gimdydama miršta. Jaunas našlys, likęs su dvyniais, keliasi per įlanką pas brolį Andrių, gyvenantį su buvusia Kasparo mergina Agne. Pastaroji neslepia nepasitenkinimo, įduoda atvykėlį milicininkui. Susipina herojų jausmai: Kasparo, jo brolio Andriaus, pačios Agnės, vis dar puoselėjančios aistrą Kasparui, Janės, simpatizuojančios Kasparui, tačiau ištekėjusios ir susisaisčiusios su protestuojančiais prieš sovietų valdžią.
Filme vaidina Regimantas Adomaitis, Juozas Budraitis, Regina Pauliukaitytė, Bronius Babkauskas, Eugenija Bajorytė, Algimantas Masiulis, Laimonas Noreika ir kt.
Vietų skaičius Kino salėje ribotas (22 vietos).
Balandžio 12 d. 17 val. – Režisieriaus, operatoriaus Juozo Matonio dokumentinių filmų „Menininkų portretai. Metraštis“ apie dailininkus Sigitą Maslauskaitę ir Arvydą Šaltenį peržiūra ir susitikimas su autoriumi
Garsus Lietuvos menininkų metraštininkas J. Matonis kviečia į savo dokumentinių filmų apie dailininkus S. Maslauskaitę ir A. Šaltenį peržiūrą. Filmus pristatys pats autorius. Susitikime ketina dalyvauti filmų herojai.
J. Matonis kartu su kolega Vytautu Damaševičiumi yra sukūrę dokumentinių filmų ciklus: „Menininkų portretai“ (Metraštis) (nuo 1994 m., 103 filmai), „Lietuvos kultūros paveldas“ (nuo 1996 m., 21 filmas), „Įveikti negalią“ (nuo 1996 m., 12 filmų), „Repeticija – teatro pulsas“ (nuo 1997 m., 9 filmai). Lietuvos radijo ir televizijos komisijos konkurse „Menininkų portretai“ (Metraštis) pripažinti geriausia televizijos kultūros programa, Lietuvos meno kūrėjų asociacija yra skyrusi premiją ,,Už išskirtinius meno kūrinius“, 2012 m. kūrėjai buvo pagerbti Lietuvos Vyriausybės ir meno premija, 2015 m. įteiktas medalis „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“. Šiuo metu J. Matonis kuria vienas ir tęsia ciklą „Menininkų portretai“ (Metraštis).
Renginio trukmė – 1 val. 40 min. Vietų skaičius Kino salėje ribotas (22 vietos).
Balandžio 13 d. 12 val. – Kino popietė. Filmas „Sadūto tūto“ (rež. A. Grikevičius)
1974 m. Lietuvos kino studijoje sukurtas vaidybinis spalvotas režisieriaus Almanto Grikevičiaus filmas „Sadūto tūto“ pasakoja apie dviejų draugų menininkų bendrą darbą, kuriant vaikų sanatorijos interjerą.
Šis filmas laikomas vienu emocionaliausių A. Grikevičiaus kūrinių. Tai filmas apie meno žmonių pasaulį, savo kelio, kūrybinio įkvėpimo paiešką. Pagrindiniai herojai susiduria su kūrybinėmis ir moralinėmis problemomis, kas svarbiau – menas ar žmogus? Dėl tokių temų – pernelyg tiems laikams atvirai perteikiamos menininkų nuotaikų – filmas savo laiku nesulaukė didelio pasisekimo. Nors filme vaidino vieni garsiausių to meto aktorių Regimantas Adomaitis, Juozas Budraitis, Bronius Babkauskas, Eugenija Pleškytė, Nijolė Lepeškaitė.
„Nepakankamai įvertintas lietuvių kino kūrinys, kuris išlieka atmintyje ir savo triumfuojančiu tarybiškumu, ir nevienaprasmiais charakteriais, ir subtiliausiu režisieriaus gebėjimu kalbėti užuominomis, nebrukant žiūrovui vien savojo žmonių bei įvykių suvokimo,“ – apie šį filmą yra sakęs kino kritikas Saulius Macaitis.
Vietų skaičius Kino salėje ribotas (22 vietos).
Balandžio 17 d. 17.30 val. – Režisieriaus Gyčio Lukšo filmo „Juozas Miltinis. Monologai“ peržiūra ir susitikimas su autoriumi
Dokumentinis filmas apie įžymųjį Panevėžio dramos teatro režisierių, aktorių, pedagogą. Filmas sukurtas Maskvos centrinių aktoriaus namų (čia buvo kaupiama vaizdo medžiaga apie visus iškiliausius Rusijos ir Sovietų Sąjungos teatro kūrėjus) užsakymu. Filmo autoriai Laimonas Tapinas ir Gytis Lukšas su operatoriumi iš Maskvos Ilja Frezu kalbino Juozą Miltinį jo namuose 1988 metais. Filmas dviejų dalių. Pirmoje menininkas kalba apie save: apie studijas Paryžiuje, apie savo teatro sampratą, kūrybos ir gyvenimo esmę. Antroji dalis filmuota Panevėžio dramos teatre: teatro aktoriai pasakoja apie patį J. Miltinį, prisimena darbo su juo akimirkas. Prisiminimais apie režisierių dalijasi Donatas Banionis, Vaclovas Blėdis, Stasys Petronaitis, Renė Zdanavičiūtė, Eugenija Šulgaitė, Gediminas Karka ir kiti. Panaudoti kadrai iš režisieriaus Algirdo Dausos dokumentinio filmo „Ten, už durų“ (1966 m.).
Filmas rusų ir lietuvių kalbomis.
Vietų skaičius Kino salėje ribotas (22 vietos).
Balandžio 19 d. 18.30 val. – Nepatogus kinas. Filmas „Pavlenskis: Apnuogintas gyvenimas“ (rež. D. Khrenova)
Šiandien, kai Vladimiro Putino režimas nesunkiai žengia į trečią valdymo dešimtmetį, Rusijoje nebėra radikaliausio valdžios kritiko. Ne vienerius metus provokuojančiais performansais žadinęs Rusijos visuomenės sąžinę, menininkas ir aktyvistas Piotras Pavlenskis buvo priverstas bėgti. Seksualinės prievartos kaltinimų sulaukusiam menininkui politinis prieglobstis buvo suteiktas Prancūzijoje. Tačiau politinio susidorojimo ar baudžiamojo persekiojimo grėsmė nenumalšino bekompromisio anarchisto temperamento. Šis filmas suteikia retą galimybę iš arčiau pažvelgti į menininko ir aktyvisto asmeninį gyvenimą ir pamėginti suprasti jo veikimo filosofiją, kurioje bet koks politinės žinutės atsisakantis menas laikomas tik dar vienu galią ir diktatūrą palaikančiu įrankiu.
Filmas rodomas rusų kalba su subtitrais lietuvių kalba.
Anonsas l Oficialus tinklalapis
Balandžio 20 d. 12 val. – Kino popietė. Režisierės Inesos Kurklietytės naujų filmų „Gražuolės Piplytės“ ir „Gegučių vaikai“ peržiūra ir susitikimas su režisiere
1990 m. režisierė I. Kurklietytė baigė Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos menų fakultetą, teatro režisūros specialybę, 1997 m. – Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje kino režisūrą. Stažavosi Paryžiaus aukštojoje audiovizualinės režisūros mokykloje, Paryžiaus valstybinėje kino mokykloje (FEMIS). Ji yra plačiai žinomo tarptautinio projekto „Vasaros media studija“ Nidoje sumanytoja ir vadovė, Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriaus steigėja ir direktorė, daugelio tarptautinių kino festivalių žiuri narė. Sukūrė daugiau nei dešimt dokumentinių filmų, kurie gavo daugybę tarptautinių kino apdovanojimų. Susitikime režisierė papasakos apie savo kūrybinę veiklą, pristatys savo filmus „Gražuolės Piplytės“ ir „Gegučių vaikai“.
2013 m. sukurtas dokumentinis filmas „Gegučių vaikai“ (26 min.) – apie pamestinukus, jų gyvenimą, pilną neteisybės ir žiaurios realybės, kurią jie pajuto labai anksti. Filmas pasakoja apie atokų vienkiemį prie Šilutės, kur gyvena 12 paliktų vaikų. Mamą jiems atstoja Ona, pati užaugusi našlaite. Ona veža savo globotinius į pasimatymus pas tikrąsias mamas, kad vaikai žinotų ir pažintų savo šaknis. Trys spalvingi susitikimai po kelerių metų nesimatymo. Ar gegutės pažįsta savuosius vaikus?
Šis filmas gavo daugybę apdovanojimų JAV, Nyderlandų, Lenkijos, Graikijos ir Lietuvos festivaliuose, įvertintas kaip geriausias dokumentinis filmas.
2016 m. sukurtas filmas „Gražuolės Piplytės“ (29 min.) – tai keturių dainuojančių seserų lietuvių žvilgsnis į savo nugyventą gyvenimą. Su lengvu humoru jos atskleidžia sovietinės okupacijos metais patirtas netektis ir išgyvenimus. Amžiaus saulėlydyje joms liko dar nesudainuotos dainos ir našlių dalia.
Trumpo metro dokumentinio filmo premjera ir režisierės susitikimas su žiūrovais įvyko Punske (Lenkija), 2017 metais Vasario 16 d. proga, filmas parodytas Garliavoje, kur gyvena filmo herojės seserys Piplytės, ir Anykščiuose, kur vyko filmavimai. Šiuo metu filmas keliauja po festivalius. Balandžio 3–8 d. „Gražuolės Piplytės“ bus pristatytas Prancūzijos publikai Paryžiuje „Ethnografilm“ programoje, o balandžio 20 d. jau rodomas Lietuvos nacionalinės bibliotekos lankytojams.
Filmus pristatys režisierė I. Kurklietytė.
Balandžio 23 d. 17.30 val. – Režisieriaus Gyčio Lukšo filmo „Dieviškoji šviesa“ peržiūra ir susitikimas su autoriumi
Filmo herojus – garsus lietuvių kilmės Amerikos menininkas, vitražo dailininkas Albinas Elskus, kurio pavardė pasaulinėse meno enciklopedijose rašoma šalia Pablo Picasso, Henri Matisse’o ir kt. Buvo filmuojama penkių Amerikos valstijų bažnyčiose, vienuolynuose, mauzoliejuose. Tai filmas-kelionė po įstabų A. Elskaus sakralinių vitražų pasaulį, kuris stulbina žiūrovus savo monumentalumu, vaizdų ir plastikos subtilumu bei įvairove.
Vietų skaičius Kino salėje ribotas (22 vietos).
Balandžio 27 d. 12 val. – Kino popietė. Filmas „Gražuolė“ (rež. A. Žebriūnas)
1969 m. Lietuvos kino studijoje sukurtas meninis režisieriaus Arūno Žebriūno filmas „Gražuolė“ užima svarbią vietą Lietuvos kino istorijoje. Dėl poetinės stilistikos, išskirtinio dramatizmo ir suteiktos galimybės pažvelgti į vaikų pasaulio subtilybes jų pačių akimis filmas aukštai vertinamas iki šiol.
„Gražuolė“ neatsiejama nuo išskirtinio pagrindinės herojės šokio. Filmas pasakoja apie mergaitę Ingą (aktorė Inga Mickytė), su kiemo vaikais žaidžiančią žaidimą, kurio tikslas – girti rato viduryje šokantį kiemo draugą. Vaikų mėgstama Inga dažniausiai sulaukia komplimentų ir yra vadinama gražuole. Viskas pasikeičia, kai į kiemą atsikrausčiusiam berniukui, už šiurkštumą pramintam Nebyliu, nepatinka Ingos strazdanos ir jis pavadina ją bjauria. Mergaitė išgyvena tikrą krizę. Paakinta į ją palankiai žiūrinčio berniuko, ji net bando ieškoti dirbtinio grožio kirpykloje, bet paskutinę akimirką iš jos pabėga. Tačiau, kartą motinai prabilus apie jų nenusisekusį gyvenimą, būtent Inga žaidimo forma išsklaido tamsias jos ir savo mintis.
Filme vaidina Inga Mickytė, Lilija Žadeikytė, Sergejus Martinsonas, Arvydas Samukas, Tauras Ragalevičius ir kt. Vietų skaičius Kino salėje ribotas (22 vietos).
Linkime gerų įspūdžių.
Trumpai apie filmus
|
Data
|
Laikas
|
Vieta
|
Filmas
|
| Balandžio 6 d. | 12 val. | Kino salė, V a. |
Jausmai |
| Balandžio 12 d. | 17 val. | Kino salė, V a. |
Menininkų portretai. Metraštis |
| Balandžio 13 d. | 12 val. | Kino salė, V a. |
Sadūto tūto |
| Balandžio 17 d. | 17.30 val. | Kino salė, V a. | „Juozas Miltinis. Monologai“ (1988 m.), dokumentinis, rež. G. Lukšas |
|
Balandžio 19 d. |
18.30 val. | Konferencijų salė, V a. |
Pavlenskis: Apnuogintas gyvenimas |
| Balandžio 20 d. | 12 val. | Kino salė, V a. | Rež. Inesos Kurkietytės filmų „Gražuolės Piplytės“ (2016) ir „Gegučių vaikai“ (2013) peržiūra ir susitikimas su režisiere |
| Balandžio 23 d. | 17.30 val. | Kino salė, V a. | „Dieviškoji šviesa“ 2005 m., dokumentinis, rež. G. Lukšas |
| Balandžio 27 d. | 12 val. | Kino salė, V a. |
Gražuolė |
-
2024 m. balandžio 19 d.Įsibėgėja 3D technologijų taikymas skaitmeninant Europos kultūros paveldą
-
-
-
