2018 m. birželio 14 d.

Norint stabilizuoti migracijos procesus reikalingas ir mokslinių tyrimų stabilumas

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vaizdo studijoje Vilniaus universiteto docentas, Lietuvos socialinių tyrimų centro vyriausiasis mokslinis bendradarbis, geografijos mokslų daktaras Donatas Burneika. Apie vidinės migracijos procesus šalyje jį kalbina bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus darbuotojas Arūnas Brazauskas.

Pasak dr. D. Burneikos, nors pačia bendriausia prasme yra teisinga manyti, kad Vilnius, Kaunas ir Klaipėda sutraukia žmogiškuosius išteklius, tačiau migracija vyksta ir iš minėtų didmiesčių į aplinkinius rajonus. Pavyzdžiui, žmonės sulaukia pensijos ir išsikelia iš didmiesčio, šeimos išvažiuoja į kaimą ir pradeda ūkininkauti. Vis dėlto į didmiesčius pirmiausia keliasi jaunimas, o į regionus – senesni žmonės. Beje, jaunimas vyksta į didmiesčius anaiptol ne todėl, kad jų gyvenamosiose vietose nebūtų darbo. Vilnius, Kaunas, Klaipėda suvokiami kaip įdomesni, karjerai palankesni miestai.

Sovietmečiu žemės ūkyje dirbo 25 proc. visos darbo jėgos. Nuo Nepriklausomybės atgavimo žemės ūkio darbuotojų skaičius sumažėjo keturis kartus.  Jie turėjo kur nors susirasti darbą – iškeliavo į užsienį arba persikėlė į miestelius, miestus. Dalis pasiliko gyventi senose vietose, tačiau dirbti vyksta į miestus, kadangi dauguma naujų darbo vietų sukurta didmiesčiuose.

Dr. D. Burneikos vertinimu, Lietuvoje gyvena daugiau žmonių, negu parodo oficiali statistika – tai ypač galima jausti didelių miestų priemiesčiuose. Dėl ekonominių ir demografinių procesų pastaraisiais dešimtmečiais iš esmės pasikeitė Lietuvos gyvenviečių tinklas. Sovietmečiu didelė gyventojų dalis gyveno kolūkiniuose centruose, miesteliuose ir vidutinio dydžio miestuose, o sostinės gyventojų būta neproporcingai mažai. Šiuo metu vykstantis gyventojų telkimasis miestuose dar nesibaigė. Galime sakyti, kad gyventojų koncentracijos riba Vilniuje – apie 1 mln. gyventojų. Vilniaus traukos zona, kartu ir regionas, kurio dabartiniai gyventojai galėtų tapti vilniečiais, nusidriekia į Baltarusiją. Tačiau, kol siena tarp Lietuvos ir Baltarusijos netaps atviresnė ir pralaidesnė, Vilnijos potencialas apsiriboja Lietuva.

Ekonominės migracijos variklis – pinigai, paskui juos juda ir žmonės. Žmonės vyksta ten, kur didesni atlyginimai. Vidinė migracija prisideda prie ekonomikos plėtros, kadangi žmonės daugiau uždirba. O emigracija į užsienį nuostolinga dar ir todėl, kad už išvykusių aukštos kvalifikacijos specialistų parengimą iš dalies mokėjo valstybė.

Šiuo metu Lietuvos ūkyje yra apie 1,3 mln. dirbančių žmonių – maždaug tiek pat, kiek prieš 15 metų. Per tą laiką iš Lietuvos į užsienį išvažiavo apie pusę milijono žmonių. Jeigu nebūtų galimybės emigruoti, tie žmonės būtų ieškoję darbo tėvynėje. Kadangi dirbančiųjų skaičius nepakito, valstybėje būtų buvęs darbo vietų stygius, prilygstantis trečdaliui egzistuojančių darbo vietų.

Akivaizdu, kad visi išvykusieji negrįš. Kiek jų sugrįš, sunku prognozuoti. Pavyzdžiui, kai kuriose Balkanų šalyse sugrįžo iki trijų ketvirtadalių išvykusiųjų.

Dr. D. Burneika kritiškai vertina valstybinių mokslinio tyrimo įstaigų reorganizacijos planus. Pasak jo, bet kokia organizacija trikdo įprastą darbo procesą, o per nepriklausomybės laikotarpį mokslinio tyrimo įstaigos buvo reorganizuojamos kelis kartus. Kiekviena proceso šalis skiria daug energijos, kad išsiaiškintų, ko nori kita pusė. Norint pasiekti aukštą tyrimų lygį reikalingas stabilumas. Mokslinio straipsnio rengimas gali užtrukti kelerius metus, tačiau mokslininkas, dirbantis nuolatinių reorganizacijų sąlygomis, gali nežinoti, kur jis dirbs, kada tas procesas tąkart baigsis. Dabar vykstančios pertvarkos tikslai nėra iki galo aiškūs. Iki šiol būta tendencijos skatinti tarptautines publikacijas, tačiau vertingiausi tyrimai sutelkti į vietines problemas, kurių nagrinėjimas svarbus būtent Lietuvos piliečiams. Skaidresnis tyrimų nušvietimas viešojoje erdvėje padėtų įtikinti visuomenę tuos tyrimus esant svarbius pilietinei savivokai ir valstybės valdymui.

Susijusios publikacijos:

• Ar mokslinių tyrimų institutų pertvarka paskatins mokslininkų migraciją: taip pat ir į užsienį?
• Išeiviai, ateiviai, pareiviai: masinės migracijos šimtmetis Lietuvoje