Nacionalinė biblioteka išgyvena renesansą

Po rekonstrukcijos (2008–2016 m.) vienas iš Lietuvos intelekto centrų – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka – išgyvena pakilimą. Rugsėjo 2 d. sukanka dveji metai nuo atsinaujinusios bibliotekos veiklos pradžios. Per trumpą laiką pasiekti rezultatai džiugina, įkvepia, skatina tęsti pradėtus darbus ir imtis visiškai naujų iniciatyvų.

Rekordinis vartotojų pasitenkinimo bibliotekos paslaugomis indeksas

Lietuva vėl turi visa jėga veikiančią nacionalinę atminties instituciją, kuri vykdo jai patikėtą misiją – būti Lietuvos žinių erdve, kuriančia vertę visuomenei, ir nacionalinio publikuotų dokumentų archyvo saugotoja.

Atnaujintas pastatas vilioja ne tik įvairiais informacijos šaltiniais, bet ir moderniomis darbo ir kūrybos erdvėmis. Bibliotekos lankytojų patogumui ­– profesionali garso įrašų studija, kino salė, muzikavimo, bendradarbystės erdvės, susitikimų kambariai, dirbtuvės PATS SAU, TV studija, prieiga prie įvairiausių duomenų bazių, be to, rengiamos parodos, tarptautinės konferencijos, susitikimai ir t. t. Naujos paslaugos kasmet pritraukia vis daugiau lankytojų. 2018 metų pirmąjį pusmetį bibliotekoje apsilankė 30 proc. daugiau lankytojų, palyginti su 2017 metais, vidutiniškai per dieną apsilanko daugiau nei 1200 lankytojų. 2017 metais vartotojų pasitenkinimo bibliotekos teikiamomis paslaugomis indeksas pasiekė aukštumas – 87,7 proc., o rekomendavimo – 72 procentus. Prie šių rezultatų pasiekimo reikšmingai prisidėjo įgytos patirtys įgyvendinant projektus, apimančius visos Lietuvos regionus, taip pat glaudus bendradarbiavimas su Lietuvos ir užsienio partneriais.  

„Džiaugiamės ir didžiuojamės savo pasiekimais. Stengiamės, kad atsinaujinusi Nacionalinė biblioteka būtų atvira ir atliepianti mūsų lankytojų poreikius. Šiuo metu biblioteka išgyvena didžiulį pakilimą, dabar mūsų veiklos aukso amžius. Išplėtotas plataus spektro kultūros, švietimo, mokslo, ekonomikos bei politikos informacinių srautų valdymo strateginių veiklų laukas. Mūsų organizacijoje sėkmingai dirba kelios dešimtys mokslo daktarų. Tai didžiulė intelektinė jėga. Vienas iš šiandienos prioritetinių uždavinių yra per projektinę veiklą ne tik atnaujinti bibliotekos informacinių sistemų modernizavimą ir plėtrą, bet ir konkrečiais darbais prisidėti prie informacinės žinių visuomenės procesų sklaidos Lietuvoje“, – sako Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas.

Sėkminga projektinė veikla – realus poveikis gyventojams

Nacionalinė biblioteka įgyvendina trijų krypčių projektus: edukacinius, kvalifikacijos kėlimo ir infrastruktūros. Šiuo metu gausiausia – edukacinių projektų grupė, jais siekiama supažindinti suinteresuotas grupes su kūrybinių bendrijų licencijų taikymu kultūros paveldo objektams, vykdoma skaitymo skatinimo programa. Taip pat, atsiliepiant į pasaulio įvykių aktualijas, bibliotekų personalas rengiamas tarpkultūriniam ir informaciniam migrantų švietimui. Nacionalinė biblioteka yra ir „YIVO Vilniaus projekto“, siekiančio sukurti didžiausią skaitmeninę Rytų Europos žydų istorinės atminties biblioteką, partnerė.

Nacionalinė biblioteka dar nuo 1997 metų įgyvendina didžiulės apimties „skėtinio“ tipo projektus, vienijančius bibliotekas bei kitas atminties institucijas ir prisidedančius prie Lietuvos gyventojų skaitmeninės įtraukties didinimo. Tai Lietuvos integralios bibliotekų informacinės (LIBIS), Virtualaus elektroninio paveldo (VEPS) sistemų kūrimas ir plėtra, kultūros paveldo objektų skaitmeninimas ir aktualinimas, viešų interneto prieigos taškų bibliotekose steigimas ir plėtra.

Pasak programos „Globalios bibliotekos“, finansuojamos filantropų ir mecenatų Mellisos ir Billo Gatesų fondo, vadovės Deboros Jacobs, „Lietuva bibliotekų srityje visada pirma“. „Kai tik manęs paprašo papasakoti viešųjų bibliotekų sėkmės istoriją – Lietuva visuomet atsiduria sąrašo viršuje. Nacionalinė biblioteka visuomet turėjo aiškią viziją, kaip galima dar labiau sustiprinti bibliotekų tinklą, siekiant prisidėti prie Lietuvos visuomenės gyvenimo kokybės gerinimo“, ­– aukštai Nacionalinės bibliotekos kompetencijas yra įvertinusi D. Jacobs.

Per pastaruosius 10 metų pagal programą „Globalios bibliotekos“ Nacionalinė biblioteka kartu su partnere Lietuvos respublikos kultūros ministerija visiems Lietuvos regionams pritraukė daugiau nei 11 mln. eurų. Įgyvendinti didžiulės svarbos projektai „Bibliotekos pažangai“ ir „Bibliotekos pažangai 2“. Šių projektų bendra vertė kartu su Lietuvos valstybės indėliu, „Microsoft“ ir kitų partnerių parama siekia daugiau nei 32 mln. eurų.

Įgytos patirtys lėmė, kad 2014–2020 metų Europos Sąjungos finansavimo periodu Nacionalinė biblioteka 2018 metais pradėjo įgyvendinti tris investicijų projektus (finansuojamus Europos Sąjungos Europos regioninės plėtros fondo), kurių vertė daugiau nei 23 mln. eurų. Šių projektų („Modernaus elektroninio turinio išsaugojimas ir sklaida“, „Visuomenės poreikius atitinkančios virtualios kultūrinės erdvės plėtra“ ir „Gyventojų skatinimas išmaniai naudotis internetu atnaujintoje infrastruktūroje“) įgyvendinimas padės užtikrinti jau pasiektų rezultatų tvarumą.

Jau įgyvendinti ir dar tebevykdomi kompleksiniai projektai apima darbuotojų kvalifikacijos kėlimą,  vartotojų mokymą, prisideda prie Lietuvos gyventojų mokymosi visą gyvenimą skatinimo, užimtumo didinimo, socialinės atskirties mažinimo ir gyvenimo kokybės gerinimo.

Žvilgsnis į ateitį

Apmaudu, kad naujai pateiktoje statistikoje fiksuota, jog Lietuva pagal Jungtinių Tautų skaičiuojamą elektroninės valdžios išplėtojimo indeksą (angl. Electronic Government Development Index, EGDI) nukrito net 17 pozicijų – šiemet Lietuva užima 40 vietą iš 193 pasaulio valstybių. Šiame kontekste įgyvendinti Nacionalinės bibliotekos vykdomus projektus darosi itin svarbu.

Be sėkmingų projektinių veiklų, Nacionalinės bibliotekos vadovas prof. dr. R. Gudauskas akcentuoja parlamentinę bibliotekos funkciją ir didžiųjų duomenų vaidmenį. „Parlamentinės bibliotekos funkcija bus stiprinama kokybiška analitine informacija aprūpinant ir kitas valstybės institucijas bei savivaldybes. Ateitis priklauso didžiaisiais duomenimis (angl. Big Data) grindžiamai analitikai, tad į ją ir orientuojamės. Su didžiųjų duomenų analitika siejamas Lietuvos nacionalinės bibliotekos 2017–2020 metų intelektinės veiklos modelis taps naująja, papildytąja realybe. Tikimės, kad tai reikšmingai prisidės prie valstybės inovacijų politikos įgyvendinimo ir konkurencinio pranašumo didinimo, Lietuvos žinių visuomenės kūrimo“, – ambicingais planais dalijasi Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius.

Rugpjūtis
P A T K Pn Š S
30 31 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31 1 2