2018 m. spalio 15 d.

„Donskiškųjų pokalbių“ antroje diskusijoje kalbėta apie stiprius jausmus ir Lietuvos ateitį Europoje

„Tai, kad į Europos Parlamentą (EP) išrinkti Valdemaras Tomaševskis, Rolandas Paksas, Viktoras Uspaskichas, nieko nepasako apie EP, bet labai daug pasako apie Lietuvą. Ar mes pakankamai rimtai žiūrime į tai, kokias galimybes mums suteikia ES?“ – tai tik viena įžvalga iš ilgos ir karštos akademinės diskusijos, vykusios Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje penktadienio popietę.

Leonido Donskio fondas ir filosofas, menininkas, politikas dr. Arūnas Gelūnas į antrąją „Donskiškųjų pokalbių“ diskusiją pakalbėti apie „Nemylimą Europą“ ir lietuvišką tapatybę pakvietė ekspertus: užsienio reikalų ministrą, politiką ir diplomatą Liną Linkevičių, tarptautinių santykių ekspertą, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovą Arnoldą Pranckevičių, politologę, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriaus pavaduotoją studijoms dr. Margaritą Šešelgytę, menotyrininkę, kultūros politikos ekspertę dr. Skaidrą Trilupaitytę.

„Paklauskime savęs – ką mums davė Europos Sąjunga (ES)? Kodėl mes iki šiol mažesni euroskeptikai už gan panašaus likimo šalis – Čekiją, Slovakiją, Vengriją, Lenkiją? Nė neminiu Prancūzijos, Nyderlandų ir Austrijos, kurios bet kada gali pasekti Jungtinės Karalystės pėdomis ir surengti referendumus dėl išstojimo iš ES“, – auditorijai ir prelegentams „apšildyti“ kiek provokuojančias citatų iš L. Donskio tekstų ir filosofo mėgstamų įvaizdžių pateikė „Donskiškųjų pokalbių“ ciklo iniciatorius dr. A. Gelūnas.

„Pažiūrėkime į Diego Velaskeso reprodukciją „Bredos atidavimas“. Čia vaizduojamas Bredos miesto gynėjų miesto rakto perdavimas Ispanijos Karalystės armijai 1625 m. Nyderlandų nepriklausomybės karo metais. „Bredos atidavimo“ scena skirta pabrėžti Ispanijos armijos pergalei ne vien mūšio lauke, bet ir moralinėje plotmėje. Ispanijos armijos generolas Ambrozijus Spinola beveik draugiškai padeda ranką ant peties miesto gynėjų vadui Justinui Nasau, prilaikydamas jį ir neversdamas žeminančiai atsiklaupti prieš nugalėtojus. J. Nasau įteikia A. Spinolai Bredos miesto raktą po ilgalaikės apsiausties. Pasidavimo sutartis išties buvo palanki nugalėtiesiems. Ji leido atsitraukti gynėjų armijos likučiams ir apsaugojo miestą nuo sunaikinimo ir plėšimų. Beje, šis D. Velaskeso paveikslas labai patiko Leonidui dėl savo kilnios dvasios ir paties siužeto amžino aktualumo“, – analogiją tarp Velaskeso paveikslo ir Lietuvos stojimo į ES vaizdingai pateikė dr. A. Gelūnas.

Diskusijos prelegentai ieškojo atsakymų į klausimą, kodėl lietuviai vienu metu ir „myli“ Europą, ir jos „nemyli“.

Buvo minima, kad po didelių lūkesčių atėjo didelė nusivylimo banga. Atsirado kalbų apie 2 ar 3 bėgių Europą, mus vis dar baugina Briuselio biurokratizmas, ES nerangumas, dėl administracinių įgūdžių stokos ne visada Lietuva geba pasinaudoti ES fondų teikiamomis lėšomis ir galimybėmis, teko ne kartą nuryti karčią piliulę ir išgirsti apie mažųjų „praleistą progą patylėti“ ar akivaizdžiai pamatyti, kaip vieninga Europa gedėjo satyrinio savaitraščio „Charlie Hebdo“ redakcijos Paryžiuje aukų, kartodama „Je suis Charlie“, ir kaip sunkiai ES sekėsi įtikinti dėl sankcijų Rusijai paskelbimo už Kremliaus agresiją Kryme, dėl žudynių Ukrainoje, nors mes patys vis dar neatidavėme tos skolos Rusijos demokratams, kai jie dešimtimis tūkstančių visoje Rusijoje ėjo į demonstracijas 1991 metais, palaikydami Baltijos šalių nepriklausomybės siekį. Būtinybę daugiau kalbėti ir diskutuoti apie įvairias ES problemas minėjo visi diskusijos dalyviai, kitaip unisonu traukti 9-ąją L. van Beethoveno simfoniją niekaip neišeis...

Ministras L. Linkevičius linkėjo žiniomis pagrįstos meilės ES. „Kai 2004 m. įstojom į ES, mūsų pragyvenimo lygis buvo 54 proc. bendro ES vidurkio, dabar – 74 procentai. Esam ne tik Lietuvos, bet ir ES piliečiai, turintys didžiausią iškovojimą – laisvą darbo judėjimą, tai kodėl jį keikiam? Ar daug kas susimąsto, kad Lietuva 4 kartus gauna daugiau nei įdeda?“ – retoriškai klausė ministras L. Linkevičius.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas A. Pranckevičius energingai priminė, kad ES kaip tik stiprina Lietuvos tapatybę. „Buvimas ES Lietuvai leido grįžti ten, kur mes visada ir turėjome būti – Europoje. Mes joje ir buvome – mentališkai, kultūriškai, dvasiškai, tik fiziškai ilgą laiką buvome eliminuoti. Mūsų Vytis ant euro monetų šuoliuoja per visą Europą ir skleidžia žinią apie Lietuvą. Manau, kad mes Europą mylime ir nekenčiame vienu metu todėl, kad mūsų santykis į ją yra toks kaip į save patį. Mes geriausiai žinome, kokie esame iš tikrųjų, ir kad yra už ką mus pačius ir mylėti, ir nekęsti. O tai, kad išsakoma daug kritikos Europai, yra gerai, nes tai gimdo progresą ir skatina judėti į priekį“, – sakė A. Pranckevičius.

Dar daug temų buvo aptarta diskusijoje. Ir apie švietimo prieinamumą, „nenaudingų žmonių klasės“ (ang. useless class), kurią pakeis dirbtinis intelektas, kristalizavimąsi, demokratijos instrumentų eroziją ir atsirandančius plyšius tarp institucijų ir žmonių, apie euroskeptikus, savus ir svetimus radikalus, homofobus, nacionalistus, ieškota receptų, kaip nepavargti saugant europines vertybes ir demokratiją. Temų „Donskiškiesiems pokalbiams“ dar ilgam užteks, o ir tokių disputų poreikis tikrai yra.

Ko gero, nėra ir geresnio diskusijos apibendrinimo nei L. Donskio visai prieš pat jo mirtį parašyti žodžiai, kaip priesakas ir linkėjimas mąstantiems: „Sėkmingas derinys – nesaugumo jausmas, noras būti gerais pradinukais išskirtiniame klube ir sveiko proto balsas, sakantis, jog be ES ir NATO Lietuva tiesiog neturi nei saugumo garantijų, nei apskritai ateities, saugo mus nuo žygių prieš abi šias organizacijas. Endeminio nesaugumo šalis tiesiog jaučia, kad kietoji galia NATO ir minkštoji galia ES yra vienintelis derinys, suteikiantis istorinį šansą projektui „Lietuva“ įžengti į XXII a. pasaulį.“

Ir pabaigai dar viena gera žinia. Jau šį šeštadienį, spalio 20 d. Nacionalinėje bibliotekoje vėl rinksimės prasmingai padiskutuoti. L. Donskio fondas ir dr. A. Gelūnas pakvies į trečiąją ciklo „Donskiškieji pokalbiai“ diskusiją. Sekite naujienas www.lnb.lt.