2019 m. balandžio 9 d.

Balandžio 9 d.: politinės autobiografijos „Lūžis prie Baltijos“ pristatymas

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatomas autobiografinis pasakojimas, kuris atskleidžia mūsų tautai svarbius įvykius. „Lūžis prie Baltijos“ – antroji knygos laida.

„Tiesa ir teisė – tie dalykai rodėsi nepatogūs ne tik Rytams, bet ir Vakarams, – knygoje „Lūžis prie Baltijos. Politinė autobiografija po ketvirčio amžiaus“ rašo prof. Vytautas Landsbergis, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas. – Mums Lietuvoje tiesa ir teisė buvo absoliučios vertybės. Sovietiniai Rytai iš to būtų galėję tik pasijuokti, bet laikai keitėsi. Vakarams buvo nepatogu ir juoktis, ir tuo pat metu pripažinti mūsų požiūrį. Todėl Vakarai raukėsi, bet nesijuokė, o komunistiniai Rytai jau irgi turėjo šiek tiek atsižvelgti – daugiau negu ankstesniais Vengrijos ir Čekoslovakijos atvejais.“

Kaip pratarmėje pažymi knygos leidėjai, šis veikalas yra „autobiografinis pasakojimas apie nelengvą tautos ir autoriaus bei bendraminčių kelią ir kovą su vizijomis, galėjusiomis mus nuvesti klystkeliais ar bent jau atitolinti siekį tapti laisva nepriklausoma Lietuva“. „Lūžis prie Baltijos“ parašyta ne šiandien, o „svarbių mūsų tautai įvykių metu“. Anot prof. V. Landsbergio, „knyga buvo skirta užsieniečiams, pirmiausia 1992–1993 m. prancūzų leidyklai, bet šiai žlugus, tik 1997 m. pasirodė vokiškai“. 1999 m. knyga pasirodė ir lietuviškai. Tačiau dabar išleista antroji laida – kone dvigubai storesnė, papildyta reikšmingais dokumentais, liudijimais, nuotraukomis.

Po laisvų parlamento rinkimų, 1990 m. kovo 11 d. Lietuva paskelbė, kad gyvens kaip nepriklausoma valstybė. „Mes iš karto pasiūlėme reformuojamai SSR Sąjungai sureguliuoti dvišalius santykius ir pradėti derybas dėl jų kariuomenės išvedimo iš Lietuvos. Sovietai atmetė šį požiūrį ir siūlymą: „Jūs esate mūsų dalis, derybų niekada nebus, galite siekti nepriklausomybės tik pagal mūsų – SSRS įstatymus“, – rašo prof. V. Landsbergis. – „Jūsų įstatymai nėra mūsų įstatymai, mes priėmėme savo Konstituciją, o bet kurios kitos konstitucijos Lietuvoje neturi galios.“

Vakarai, kurie nepripažino 1940 m. aneksijos, būtų turėję nuosekliai paremti Lietuvos požiūrį: okupanto įstatymai neteisėti! – bet Vakarai svyravo, nesiryžo. „Buvome nepatogūs, nes turėjome savo principus ir savo politiką. Įvykiai parodė, jog tai buvo teisingas, galbūt vienintelis kelias. Bet susidūrėme su žiauria, negailestinga totalitarizmo jėga, todėl ir įvykių buvo žiaurių, negailestingų, ir iš pažiūros eiliniai žmonės elgėsi kaip didvyriai.“

„Asmeninis pavojus, tą gerai atsimenu, – tęsia prof. V. Landsbergis, – atrodė visai nereikšmingas dalykas. Tačiau manęs klausdavo, ar aną tankų riaumojimo, blyksinčią danguje jų šūvių atšvaitų ir žiauriai pralieto kraujo naktį nedariau sau priekaištų, kad visa Lietuva yra tokiame pavojuje, o gal tai tik mano ir mano bendraminčių klaidingos vizijos pasekmė? Ar norėję išvaduoti tautą ir atkurti valstybę, mes nesijutome tuo metu, tą naktį, kad pralaimime, žūstame kartu su tauta, ir tai yra mūsų kaltė?“

Į šiuos ir kitus klausimus bus atsakyta knygos pristatyme, kuriame dalyvaus jos autorius prof. V. Landsbergis, istorikas ir diplomatas Bronius Makauskas, architektas ir muzikos atlikėjas, vienas Sąjūdžio kūrėjų Algirdas Kaušpėdas. Renginį moderuos Nacionalinės bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovas Vidmantas Valiušaitis.

Trumpai apie renginį

Data	balandžio 9 d.
Laikas	17.30 val.
Vieta	Valstybingumo erdvė, II a.
Trukmė	2 val.
Dalyvavimas	įėjimas laisvas
Daugiau informacijos	socialiniame tinkle „Facebook“