2019 m. spalio 3 d.

Baltarusijos intelektualas: K. Kalinausko palaikų perlaidojimas Baltarusijoje būtų stipriau nei trys Nobelio premijos

Trečiadienio vakarą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko ketvirtasis ciklo „Lietuva ir Rytų kaimynystės regionas“ renginys. Šį kartą diskusijos svečias – žinomas Baltarusijos intelektualas Andrejus Dynko ir Lietuvos politologas, Baltarusijos ekspertas Vytis Jurkonis aptarė Aliaksandro Lukašenkos politiką, Baltarusijos ir Lietuvos santykius ir jų (ne)perspektyvą. Daugiausia diskusijose dėmesio buvo skirta Astravo atominės elektrinės (AE) problemoms, taip pat aptartos kai kurios aktualios kultūros, istorijos, pilietinės visuomenės brandos temos.

Pasak A. Dynko, itin svarbiu įvykiu galėtų tapti ir vieno iš 1863 metų sukilimo vadų – Konstantino Kalinausko – palaikų perdavimas palaidoti Baltarusijoje, kur jis laikomas nacionaliniu didvyriu.

„Jei Nausėda padarytų tokį gestą, pateiktų viešą pasiūlymą, kad esate pasirengę perduoti Kalinauską, nes žinote, kad tai baltarusių tautinis didvyris, šis gestas būtų labai kilnus ir gražus. Baltarusijoje kalbama, kad tokios iniciatyvos poveikis pilietinei visuomenei ir Baltarusijos tautinei savimonei pranoktų tris Nobelio premijas. Kamuolys tuomet būtų Baltarusijos valdžios pusėje, bet gestas padarytas, o tada jau jie turėtų suktis“, – kalbėjo A. Dynko.

Paklaustas, kokius tris pasiūlymus svečias galėtų pateikti dabartiniams Lietuvos ir Baltarusijos santykiams gerinti, jei būtų Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas, A. Dynko pirmiausia pabrėžė finansinę naudą.

„Lukašenka yra marksistas, jam svarbūs pinigai, kaip tikram marksistui. Visa kita jis suvokia kaip antstatą“, – teigė A. Dynko. Todėl, pasak jo, Lietuva galėtų pasiūlyti Būtingėje pastatyti terminalą suskystintosioms Rusijos dujoms, didinti geležinkeliais vežamus krovinius ir, svarbiausia, sutiktų pirkti elektrą iš Astravo AE.

Lietuvos pozicija – kategoriška. Mūsų šalis nepirks elektros iš Astravo ir teigia, kad ši atominė elektrinė 50 km nuo Vilniaus statoma nesilaikant saugumo bei aplinkosaugos standartų.

A. Dynko nemano, kad Rusija inicijavo Astravo elektrinės statybas Baltarusijoje vien tam, kad paspaustų konkrečiai Lietuvą. „Tai – ekonominis, ne geopolitinis projektas. Nors elektrinė statoma už rusiškus pinigus, ją stato Rusijos specialistai, į ją vis tiek dedamos viltys kaip į būdą atsikratyti priklausomybės nuo rusiškų energijos išteklių“, – sakė diskusijos svečias.

A. Dynko priminė, kad neseniai viename interviu ukrainiečių žurnalistams A. Lukašenka pareiškė, nėra įsikibęs valdžios taip smarkiai, kad dėl to paaukotų Baltarusijos suverenitetą. „Tai nebuvo žinutė Zelenskiui ar Nausėdai, ji adresuota kitam kaimynui“, – teigė A. Dynko.

Be to, esą reikėtų vertinti ir A. Lukašenkos pareiškimą, kad jei kiltų grėsmė šalies suverenitetui, jis kiekvienam baltarusiui išdalintų po automatą ir taip visuomenė galėtų gintis, nors ir kyla klausimas, ar žmonės iš tiesų priešintųsi.

A. Dynko nuomone, galima pastebėti tam tikrų atsiribojimo nuo Rusijos žingsnių ekonomikoje, karinėje, kultūros srityse. Nors Baltarusijos ginkluotąsias pajėgas ir galima vertinti kaip savotišką Rusijos kariuomenės tąsą, tačiau visiško pavaldumo nėra. Pavyzdžiui, prieš kurį laiką Baltarusiją paliko Rusijos gynybos atašė – slapčia, neviešai. Kodėl? „Juk būtų sunku įsivaizduoti Lietuvą paliekantį JAV gynybos atašė, ar ne?“ – klausė baltarusis. Kodėl Baltarusija reikalinga Rusijai? Kodėl Maskva moka tiek daug, kodėl subsidijuoja Minską? Anot A. Dynko, Rusijai vis dar labai svarbus imperinės galybės jausmas, ir Baltarusija yra Rusijos buferinė gynybinė zona Vakaruose. Vis dėlto, anot A. Dynko, dabartinis oficialus Minskas nesiryš formuoti ar jungtis prie kokio nors antikremlinio aljanso, o santykiai su Lietuva vargu ar šiuo metu gali palikti į kokybiškai naują lygį.

Andrejus Dynko – žinomas Baltarusijos intelektualas, interneto portalo „Nasha Niva“ leidėjas. Po 2006 m. vykusių protestų buvo įkalintas. A. Dynko – pirmasis ne Čekijos pilietis, 2003 m. apdovanotas Hanno R. Ellenbogeno premija (kiti šios premijos laureatai: Madelaine Albright, Adamas Michnikas, Vaclavas Havelas ir kt).

Diskusijų ciklą „Lietuvos Atlantidos paieškos“ organizuoja Jerzy Giedroyco dialogo ir bendradarbiavimo forumas, Lietuvos PEN klubas, Leonido Donskio fondas ir Nacionalinė biblioteka.

Išgirsti ir pamatyti, kas vyksta Lietuvai istoriškai artimos kaimynės teritorijoje, galima vaizdo įraše: