Vilniaus universiteto dovanos skaitytojų šventovei

Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto dėstytojai toliau džiugina Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotojus dovanomis. Tai puiki proga 100-metį švenčiančios skaitytojų šventovės darbuotojams plėsti profesinį akiratį.

Antrąją paskaitą Nacionalinės bibliotekos darbuotojams lapkričio 28 d. skaitė VU Komunikacijos fakulteto dėstytojas dr. Viktoras Denisenko. Paskaitos tema – „Kaip vartoti medijas? Medijų raštingumas eroje „po tiesos“.

Kiekvienais metais „Oksfordo žodyno“ rengėjai išrenka metų žodį, kuris atspindi metų dvasią. 2016 m. tokiu žodžiu išrinktas post-truth. „Tai yra tokia būsena, kai faktai nebėra tokie svarbūs kaip asmeniniai žmogaus įsitikinimai“, – sakė pranešėjas.

Pasak V. Denisenko, šiuo metu sunku aptikti ribą tarp skirtingų medijų: „Anksčiau laisvai rasdavome skirtumą tarp medijų, o dabar dėl išmaniųjų technologijų ir išmaniųjų įrenginių sunku pasakyti, kur yra aiški riba. Dėl medijų konvergencijos mes žiūrime, klausome, skaitome ar dalyvaujame diskusijoje vienu metu, tiesiogiai.“ Tokia medijų suteikiama sparta ir galimybė bendrauti realiuoju laiku sukuria ir tamsiąją jų pusę. „Šiuo metu labai svarbu išsiaiškinti, kaip teisingai vartoti kasdienę informaciją, ir apsiginti nuo tamsiųjų medijos reiškinių, pavyzdžiui, netikros informacijos“, – teigė V. Denisenko. Jis pažymėjo, kad, atsiradus profesionaliai žurnalistikai, dėl komercinių priežasčių atsirado ir netikros naujienos.

Per paskaitą V. Denisenko pristatė Peterio Pomerantsevo knygą „Niekas nėra tiesa ir viskas yra įmanoma: nuotykiai naujojoje Rusijoje“. Knygos autorius buvo pakviestas į Rusiją ir padėjo sukurti pirmąjį vakarietišką pramoginį kanalą. Grįžęs į Jungtines Amerikos Valstijas, P. Pomerantsevas parašė knygą apie propagandą Rusijoje. „Šioje knygoje pateikiama formulė, kaip šiuolaikinė Kremliaus propaganda atakuoja patį tiesos principą. Kremliaus teigimu, jie pripažįsta savo melą, o Vakarai esą meluoja ir to nepripažįsta. Taip taikomasi į žmonių emocijas ir paslepiama, kad informacija buvo neteisinga“, – analizavo V. Denisenko.

Lapkričio 29 d. VU Komunikacijos fakulteto mokslo reikalų prodekanė doc. dr. Zinaida Manžuch susirinkusiems bibliotekos darbuotojams skaitė paskaitą apie motyvaciją darbe „Klestintys bibliotekininkai: kaip jie naudojasi galimybėmis ir įveikia iššūkius darbe“. Lektorė papasakojo, kaip bibliotekininkų stebėjimas paskatino gilintis į situaciją, kodėl kai kurie specialistai jaučiasi pakylėti ir mėgaujasi darbu, o kiti atrodo prislėgti ir nelaimingi. Kilo klausimas, ką reiškia mėgstamas darbas ir ar mes patys galime jį susikurti.

Anot Z. Manžuch, ypač svarbus yra įsitraukimas į darbą, kai darbuotojai jaučia pasitenkinimą, yra teigiamai nusiteikę, energingi ir pasinėrę į veiklą. Tokiu atveju žmonės būna kūrybiškesni ir produktyvesni. Pastebėta, kad bibliotekų atveju varomosios jėgos šaltinis dažnai yra altruistinė motyvacija, kuri skatina darbuotojus tikėti teikiamų viešųjų paslaugų nauda bei reikalingumu ir dėl to stengtis. Ši motyvacija yra labai stipri ir tam tikrą laiką gali apsaugoti nuo profesinio perdegimo, kurio atsiradimą paaiškina darbo reikalavimų ir išteklių teorija. Joje teigiama, kad darbo reikalavimai sekina ir skatina profesinį perdegimą, o darbo ištekliai, esantys aplink (kolegų parama, patarimai, įvertinimas, pasitikėjimas ir pan.), padeda – didina motyvaciją, kompensuoja darbo reikalavimų poveikį ir padeda išvengti profesinio perdegimo sindromo. Stingant išorinių išteklių, jų trūkumą darbuotojai paprastai kompensuoja asmeniniais ištekliais. Taip pat, kad palaikytų pusiausvyrą ir neperdegtų, jie gali bandyti prieinamomis priemonėmis pagerinti savo darbo aplinką, pagal galimybes koreguoti užduočių atlikimą ar keisti požiūrį į užduotis.

Lektorė taip pat pristatė 2017 m. Lietuvoje atlikto bibliotekų darbuotojų motyvacijos tyrimo rezultatus. Išsiaiškinta, kad bibliotekininkus labiausiai sekina monotoniškas darbas, intensyvus bendravimas su skaitytojais, lėšų trūkumas, spaudimas nuolat diegti inovacijas, darbuotojų trūkumas ir biurokratija. Kaip motyvuojantys veiksniai buvo įvardyta autonomija, patraukli darbo erdvė, bendravimas ir partnerystė, grįžtamasis ryšys, apčiuopiamas darbo rezultatas ir pan. Kaip asmeninius išteklius apklaustieji išskyrė aukštą asmeninį efektyvumą, prosocialią motyvaciją, entuziazmą ir pozityvų mąstymą.

Gruodis
P A T K Pn Š S
25 26 27 28 29 30 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31 1 2 3 4 5

Parodos

2019 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d.
Jolitos Vaitkutės instaliacija „Pabudę iš knygų“
2019 m. gruodžio 16 d. – gruodžio 31 d.
Paroda „Eduardui Balsiui – 100“
2019 m. lapkričio 7 d. – gruodžio 31 d.
Paroda „Jie kūrė mūsų biblioteką“
2019 m. lapkričio 25 d. – sausio 4 d.
Paroda „Nous avons l‘honneur de vous faire part...“
2019 m. spalio 9 d. – gruodžio 31 d.
Paroda „Verba volant, scripta manent“: iš Nacionalinės bibliotekos lobyno“
2019 m. lapkričio 5 d. – sausio 19 d.
Piešinių konkurso „Knygų namų šviesa. Nacionalinei bibliotekai – 100“ paroda
2019 m. lapkričio 22 d. – sausio 19 d.
Tapybos paroda „Penki regionai”