Nacionalinės moksleivių akademijos dalyvių viešnagė Nacionalinėje bibliotekoje

Vasario 21–22 dienomis Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje svečiavosi ir Dokumentinio paveldo tyrimo departamento darbuotojų parengtų paskaitų klausėsi, praktinėse užduotyse dalyvavo Nacionalinės moksleivių akademijos (NMA) lietuvių filologijos sekcijos dalyviai.

Visus metus trunkančios NMA akademijos metu 7–10 klasių moksleiviai bent porą kartų suvažiuoja į Vilnių ir keletą dienų klausosi paskaitų, dalyvauja įvairiose veiklose. Be to, jie visus metus atlieka nuotoliniu būdu mokytojų ir dėstytojų pateiktas užduotis. Šiuo metu NMA veikia 8 dalykinės sekcijos: biologijos ir biochemijos, chemijos, ekonomikos ir vadybos, informatikos, fizikos ir nanotechnologijų, lietuvių filologijos, matematikos, muzikos.

Nacionalinėje bibliotekoje viešėjusiems lietuvių filologijos sekcijos dalyviams Retų knygų ir rankraščių skyriaus tyrėja dr. Milda Kvizikevičiūtė skaitė paskaitą „Spaudos (r)evoliucija arba apie XV–XVIII a. knygas“, kurioje pristatė, kaip gimsta knyga, kaip skirtingais laikotarpiais keitėsi ir kūrėsi knygų leidybos tradicija, ir supažindino su techniniais knygos rengimo niuansais. Su seniausia užjūrio lietuvių bendruomene, įsikūrusia Pensilvanijoje, moksleivius supažindino Lituanistikos skyriaus tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė. Mokslininkė vaizdžiai ir išsamiai pristatė lietuvių bendruomenės svečiame krašte kūrimosi istoriją, užsienyje bandžiusių įsitvirtinti lietuvių kasdienybę, puoselėtą lietuvišką kultūrą, ypač šokio ir muzikos tradicijas. To paties skyriaus darbuotoja Silvija Stankevičiūtė moksleivius kvietė diskutuoti tema „Lietuvos rašytojai: atminties ar užmaršties vietos?“ Paskaitoje pristatytos įvairios rašytojų įamžinimo formos: nuo paminklų iki kino filmų, nuo gatvių ir mokyklų pavadinimų iki grožinės literatūros kūrinių ir teatro spektaklių.

Lietuvių filologijos sekcijos dalyviams skirtą paskaitų ciklą tęsė Lituanistikos skyriaus tyrėja Deimantė Žukauskienė, ji vaizdžiai pristatė temą „Pavieniai žodžiai: poetinių formų eksperimentai“ ir surengė išradingas eilėraščių kūrimo dirbtuves, jos moksleivius ypač sudomino. Apie literatūros ir politikos santykį, subtilius niuansus kalbėjo ir svarstymais dalijosi Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centro vadovas Matas Baltrukevičius. Moksleiviai džiaugėsi susipažinę su įvairių šalių literatūra ir gavę solidžių grožinės literatūros rekomendacijų. Paskaitų Nacionalinėje bibliotekoje ciklą baigė Lituanistikos skyriaus vadovo prof. dr. Dainiaus Vaitiekūno paskaita apie Algirdo Juliaus Greimo semiotiką, NMA dalyviai buvo įtraukti į praktines užduotis, diskusijas apie semiotikos svarbą ir vaidmenį kasdieniame gyvenime.

NMA yra papildomo ugdymo institucija, kurioje mokosi mokslui ir muzikai gabūs Lietuvos vaikai. Nuo 2004 m. NMA ugdymo programas yra baigę daugiau nei 1300 talentingiausių vaikų. Akademijoje stiprinamas Lietuvos intelektinis potencialas, investuojama į gabius ir motyvuotus vaikus. Nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, talentingiems mokiniams sudaromos sąlygos mokytis pas geriausius Lietuvos ir kitų šalių dėstytojus bei mokytojus.

2019 m. lapkritį Nacionalinė biblioteka su NMA pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Tikimasi, kad sutartyje numatytos bendros veiklos ateityje į Nacionalinės bibliotekos nuosekliai atliekamą vaikų ir jaunimo kultūrinę edukaciją įtrauks dar daugiau gabių moksleivių iš Lietuvos, taip pat ir užsienio lietuvių.