Nacionalinėje bibliotekoje papildyta prof. Tomo Venclovos knygų kolekcija

Birželio 1 d. naujais leidiniais papildyta poeto, publicisto, literatūros kritiko, vertėjo prof. Tomo Venclovos knygų kolekcija Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Čia saugomą daugiau nei dviejų tūkstančių egzempliorių rinkinį praturtino asmeninės prof. T. Venclovos bibliotekos dalis iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Prof. T. Venclova su Nacionalinės bibliotekos generaliniu direktoriumi prof. dr. Renaldu Gudausku ir Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktore Jolanta Budriūniene aptarė perduodamus leidinius bei galimybes dar papildyti asmeninę knygų kolekciją. Susitikime taip pat apsilankė LRT Plius laidos „Lietuva mūsų lūpose“ kūrybinė komanda, kurianti dokumentinį filmą apie prof. T. Venclovą.

Nacionalinėje bibliotekoje saugoma prof. T. Venclovos knygų kolekcija atspindi jo profesinius, visuomeninius, kūrybinius poreikius, nes pagal juos ir buvo kaupiama. Tarp naujausių perduotų knygų daug slavistikos literatūros: grožinių tekstų rinkinių ir žinomų Vakarų literatūrologų darbų. Šios knygos neabejotinai praturtins ir praplės slavistikos tyrimų lauko perspektyvas, suteiks naujų galimybių pažinti iki šiol mažiau nagrinėtų autorių kūrybą. Rinkinį taip pat papildė meno istorijos albumai, istorijos knygos įvairiomis kalbomis, prof. T. Venclovos kūrybos publikacijos (knygos ir periodika), geografijos knygos, atvirukai, kelionių knygos, enciklopedijos.

Prof. T. Venclovą su Nacionaline biblioteka sieja ilgametė bičiulystė, prasidėjusi dar Lietuvos nepriklausomybės priešaušryje. Jau nuo 1990-ųjų, kai tik atsirado galimybių iš Vakarų pasaulio be apribojimų perduoti į Lietuvą knygas, prof. T. Venclova į Nacionalinę biblioteką sistemingai ėmė siųsti savo publikuotus darbus − atskirus leidinius ar publikacijas periodinėje spaudoje. 2006 m. balandžio 3 d. Nacionalinės bibliotekos generalinio direktoriaus įsakymu suformuota prof. T. Venclovos asmeninė biblioteka kaip atskiras saugojimo vienetas, tvarkomas pagal Nacionalinės bibliotekos nuostatus. Nacionalinė biblioteka jau anksčiau yra gavusi keletą svarbesnių kolekcijos papildymų. 2006 m. prof. T. Venclova perdavė JAV ir Europos šalyse leistų serialinių leidinių: „Синтаксис: публицистика, критика, полемика“ (Paris), „Zeszyty literackie“ (Paris), „Slavic review“ (Seattle), „Slavic & East European journal“ (Tucson), „Journal of Baltic studies“ (Brooklyn), taip pat apie du šimtus enciklopedinio pobūdžio literatūrinių, kultūrinių leidinių. 2012 m. biblioteką pasiekė maždaug tūkstančio egzempliorių prof. T. Venclovos asmeninės bibliotekos dalis – jo, kaip slavistikos profesoriaus, tyrimų lauką reprezentuojantys leidiniai.

Didžioji dalis prof. T. Venclovos kolekcijos spaudinių − XX a. leistos knygos ir periodiniai leidiniai. Šiek tiek kuklesnis, bet paties prof. T. Venclovos pastangomis pildomas ir XXI a. spaudos rinkinys. Didelę Nacionalinėje bibliotekoje saugomos kolekcijos dalį sudaro grožinės literatūros, literatūros kritikos tekstai. Be paties autoriaus poezijos knygų, kolekcijoje gausų rusų, lenkų autorių leidinių – nuo XIX a. iki šiuolaikinių poetų – A. Achmatovos, M. Cvetajevos, O. Mandelštamo, J. Brodskio, V. Nabokovo, N. Gogolio, N. Gumiliovo, B. Pasternako kūrybai skirti veikalai, įvairių amžių, žanrų, mokyklų literatūros apžvalgos. Nemažai leidinių lingvistikos tema. Didžioji dalis skirta semiotiko J. Lotmano (šioje mokykloje 7-ajame dešimtmetyje studijavo prof. T. Venclova), Ch. Moriso teorijoms, yra etnolingvistinių V. Toporovo veikalų, darbų, skirtų žymaus rusų filosofo M. Bachtino moksliniams tyrimams pristatyti.

Prof. T. Venclova žinomas disidentas, tad jo kolekcijoje yra veikalų, kuriuose nagrinėjami žmogaus teisių gynėjų, politinių kalinių ir tremtinių klausimai, komunistinio  režimo kritikos darbai. Tarp istorijos tematikos įdomūs skirti politikos veikėjams J. Stalinui, L. Berijai, N. Bucharinui ir kitiems, taip pat įvairių istorinių laikotarpių analizei. Įdomų rinkinį sudaro pasaulio šalių kelionių aprašymai. Prof. T. Venclova Nacionalinei bibliotekai patikėtą kolekciją nuolat pildo, daugiausia naujausiais savo kūrybos ar vertimų egzemplioriais, kitais su jo asmenybe bei kūryba ar įvairia veikla susijusiais leidiniais.

Nacionalinėje bibliotekoje taip pat saugomos Švedijoje gyvenusio architekto, aktyvaus pasipriešinimo judėjimo dalyvio Jono Pajaujo, Prancūzijoje gyvenusio diplomato, Prancūzijos lietuvių bendruomenės veikėjo Petro Klimo, didžiąją gyvenimo dalį Italijoje praleidusių diplomatų Lozoraičių šeimos, Vokietijoje gyvenusio filosofo, rašytojo Antano Maceinos, Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko, Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro prof. Vytauto Landsbergio, Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarės, politikės, visuomenininkės dr. Laimos Liucijos Andrikienės asmeninės bibliotekos.

Rugsėjis
P A T K Pn Š S
31 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 1 2 3 4

Parodos

2020 m. rugsėjo 17 d. – spalio 23 d.
Iliustracijų paroda „Pažiūrėk, ar skamba“
2020 m. liepos 28 d. – spalio 4 d.
Inos Budrytės paroda „Sapnai kiekvienai dienai“
2020 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d.
Jolitos Vaitkutės instaliacija „Pabudę iš knygų“
2020 m. rugsėjo 22 d. – lapkričio 22 d.
Nacionalinės bibliotekos darbuotojų kūrybos paroda
2020 m. rugpjūčio 24 d. – spalio 3 d.
Paroda „Pašventęs visas savo jėgas šalies švietimui ir laisvei“
2020 m. rugpjūčio 31 d. – rugsėjo 27 d.
Paroda „XX a. pradžios Vilniaus vaizdai“
2020 m. rugsėjo 7 d. – spalio 4 d.
Vieno eksponato parodoje pirmasis istorinis romanas apie Lietuvą

Kinas

YouTubeFacebookLinkedInInstagram