Liepos 21 d. – rugsėjo 30 d.: nauja knygų ekspozicija „Mūsų vardai ir pavardės“

Kiekvienas iš mūsų turime vardą ir pavardę. Mums gimus, vardą parenka tėvai ar kiti artimieji, o pavardę paveldime iš tėvo ar retais atvejais iš motinos. Vardas ir pavardė – tai asmenvardžiai, tikriniai žodžiai, kuriais įvardijami žmonės.

Asmenvardžius, vadinamuosius antroponimus, tiria mokslas antroponimika. Lietuvių antroponimikos pradininkas – Kazimieras Būga. Didžiausias ir svarbiausias jo darbas šia tema yra 1911 m. pasirodžiusi studija „Apie lietuvių asmens vardus“, kurioje kalbininkas, remdamasis senųjų dokumentų rašybos, gyvosios kalbos pavardžių ir vietovardžių analize, nustatė autentiškas lietuvių kunigaikščių vardų formas ir kai kurių dvikamienių lietuvių vardų darybos ypatumus. Iš prieškarinių lietuvių kalbininkų darbų minėtinas Antano Salio straipsnis „Mūsų lietuviškieji vardai“, 1933 m. publikuotas žurnalo „Gimtoji kalba“ 4-ame sąsiuvinyje.

Nemaža dalis lietuvių asmenvardžių tyrinėjimų paskelbta sovietų okupacijos metais. 1982 m. išleistoje Aleksandro Vanago knygoje „Mūsų vardai ir pavardės“ apžvelgiama lietuvių antroponimika nuo pirmųjų užuomazgų, užfiksuotų dar XIII a. istoriniuose dokumentuose. Aptariami bendriausi lietuvių asmenvardžių atsiradimo, kilmės ir raidos bruožai, parodomos vardų svarbiausios ypatybės ir kitimo tendencijos. 1985–1989 m. išleistas dvitomis „Lietuvių pavardžių žodynas“, kurio pagrindas – iki 1940 kalbininkų sukaupta lietuvių pavardžių kartoteka. Pavardės sukirčiuotos, nurodytas paplitimas, dažnumas, paaiškinta kilmė. Būtina paminėti didelio populiarumo sulaukusį Kazimiero Kuzavinio ir Bronio Savukyno parengtą ir 1987 m. išleistą „Lietuvių vardų kilmės žodyną“, kuriame pateikta apie 4000 vardų, jie sunorminti, sukirčiuoti, nurodytos kirčiuotės, paaiškinta kilmė. Penki pataisyti ir papildyti šios knygos leidimai išėjo jau nepriklausomoje Lietuvoje. Istorinei antroponimikai skirtas 1977 m. pasirodęs Zigmo Zinkevičiaus darbas „Lietuvių antroponimika“. Autorius, remdamasis Vilniaus miesto XVII a. pradžios santuokų ir krikšto registracijos įrašais, lygina dabartinius antroponimus su atitinkamais senųjų dokumentų antroponimais, nušviečia lietuvių pavardžių kilmę, išskiria svarbiausius jų tipus, parodo lietuvių antroponimų ryšį su slaviškaisiais.

Asmenvardžių tyrinėjimai tęsiami ir po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. 1991 m. išėjusioje Vitalijos Maciejauskienės monografijoje „Lietuvių pavardžių susidarymas XIII–XVII a.“ aprašoma lietuvių asmenų įvardijimo raida – nuo vieno vardo iki šiandienio dvinario įvardijimo vardu ir pavarde. Daugiausia dėmesio skiriama pavardžių formavimuisi ir įsigalėjimui, aiškinama jų kilmė. 2006 m. išleistoje Daivos Sinkevičiūtės monografijoje „Lietuvių dvikamienių asmenvardžių trumpiniai ir jų kilmės pavardės“ analizuojama lietuvių dvikamienių asmenvardžių trumpiniai ir jų kilmės pavardės, aptariami trumpinių struktūros, darybos ir raidos ypatumai. 2008 m. išleistas Z. Zinkevičiaus veikalas „Lietuvių asmenvardžiai“ – svarbus kiekvienam lietuviui, nes tiria lietuvių vardus ir pavardes, jų kilmę ir raidą nuo seniausių laikų iki šių dienų. 2013 m. pasirodžiusioje Ritos Miliūnaitės studijoje „Ką manote apie nepriesagines moterų pavardes“ apžvelgiama, kaip nuo XX a. trečiojo dešimtmečio iki šių dienų buvo svarstomas nepriesaginių moterų pavardžių klausimas. Tiriamųjų duomenų pagrindą sudaro 2009 m. interneto portaluose vykusios diskusijos ir daugiau kaip 2,5 tūkst. interneto komentarų. Atliktas išsamus kiekybinis ir kokybinis šių komentarų turinio tyrimas. Knygoje parodoma, kaip per visą nagrinėjamąjį laikotarpį kito visuomenės kalbinė sąmonė ir kokią galimą tolesnę moterų pavardžių sistemos raidos kryptį numato patys interneto komentuotojai.

Dėmesio sulaukė ir atskirų vietovių asmenvardžiai. Almos Ragauskaitės 2005 m parengta studija „XVI-XVIII a. kauniečių asmenvardžiai“ yra išsamus Kauno vietinės miestiečių bendruomenės asmenvardžių, surinktų daugiausia iš 1522−1798 metų miesto aktų knygų, tyrimas. Kalbininko Jono Palionio 2008 m. pasirodžiusioje knygoje „XVII a. pabaigos – XVIII a. pirmosios pusės Punios parapijos asmenvardžiai ir vietovardžiai“ pateikiamas naujas Punios parapijos metrikų knygų onomastikos tyrimas, o 2016 m. išleistoje to paties autoriaus studijoje „XIX a.–XX a. pradžios Mišiškių kaimo asmenvardžiai“, remiantis Nemajūnų parapijos bažnytiniu archyvu ir kitais šaltiniais, aprašyta XIX a.–XX a. pradžios (1800–1910) Mišiškių kaimo asmenvardžių (krikštavardžių ir pavardžių) visuma. 2017 m. išleistoje Aušros Žemienės monografijoje „Mažosios Lietuvos asmenvardžiai (XVIII‒XIX a.)“ nagrinėjami lietuviškiausios Mažosios Lietuvos dalies, vadinamosios Lietuvos provincijos, gyventojų asmenvardžiai (vardai ir pavardės), funkcionavę XVIII–XIX a.

Darbų lietuvių antroponimikos klausimais yra paskelbę P. Jonikas, J. Jurkėnas, A. Klimas, R. Miliūnaitė, O. Vaičiulytė-Romančuk, P. Skardžius, A. Sennas ir kt.

Knygos šia tema padės geriau susipažinti su lietuvių asmenvardžių formavimosi istorija, raida, darybos ypatumais, paplitimu, išsiaiškinti savo ar artimųjų vardo ir pavardės kilmę.

Su leidiniais galite susipažinti Lituanistikos skaitykloje, Nacionalinės bibliotekos fonduose saugomos literatūros sąrašą šia tema rasite čia ›.

Primename, kad Nacionalinės bibliotekos informacijos paieškos konsultantai padeda parinkti tinkamiausią medžiagą jūsų studijoms ar tyrimams, pataria, kaip efektyviai naudotis bibliotekoje esančiais dokumentais, kaip rasti reikalingą leidinį kitoje bibliotekoje, siūlo pagalbą naudojantis elektroniniais ištekliais. Daugiau informacijos rasite čia ›

Rugsėjis
P A T K Pn Š S
31 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 1 2 3 4

Parodos

2020 m. rugsėjo 17 d. – spalio 23 d.
Iliustracijų paroda „Pažiūrėk, ar skamba“
2020 m. liepos 28 d. – spalio 4 d.
Inos Budrytės paroda „Sapnai kiekvienai dienai“
2020 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d.
Jolitos Vaitkutės instaliacija „Pabudę iš knygų“
2020 m. rugsėjo 22 d. – lapkričio 22 d.
Nacionalinės bibliotekos darbuotojų kūrybos paroda
2020 m. rugpjūčio 24 d. – spalio 3 d.
Paroda „Pašventęs visas savo jėgas šalies švietimui ir laisvei“
2020 m. rugsėjo 28 d. – spalio 4 d.
Paroda-susitikimas „66 metai ne kartu...“
2020 m. rugsėjo 7 d. – spalio 4 d.
Vieno eksponato parodoje pirmasis istorinis romanas apie Lietuvą

YouTubeFacebookLinkedInInstagram