Telefonas Klaustukas Gestu kalba Sitemap
2020 m. rugpjūčio 25 d.

Aukštojo mokslo problemos Seimo rinkimų kontekste

Artėjant Seimo rinkimams, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centras organizuoja diskusijų ciklą apie kultūros ir švietimo politiką: įvairių sričių ekspertai diskutuoja apie Lietuvos švietimo ir kultūros padėtį, taip pat apie tai, kokios būtinos politinės priemonės, kad padėtis gerėtų.

Diskusijoje apie aukštąjį mokslą Lietuvoje dalyvavo Vilniaus universiteto (VU) rektorius prof. Rimvydas Petrauskas, Kauno technologijų universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas doc. Ainius Lašas ir VU Filosofijos fakulteto docentė Rūta Žiliukaitė. Pokalbį moderavo VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doktorantė Viktorija Rimaitė.

Per trisdešimt nepriklausomybės metų vienaip ar kitaip bandyta kurti aukštojo mokslo struktūrą. Koks dabartinis aukštojo mokslo būvis? Ar aukštosios mokyklos yra tik diplomų kalvės? Ar gal galime pasigirti stipria mokslo baze, kuri ateityje rengs specialistus ir prisidės prie aukštųjų technologijų atsiradimo?

Prof. R. Petrauskas pažymėjo, kad per pastaruosius 30 metų neįvyko tik vienas pokytis. Švietimo sistemoje ne vieną kartą buvo kuriama kažkas naujo, keičiama arba naikinama. „Kūrėsi nauji universitetai, po to jie buvo naikinami, atsirado bakalauro, magistro studijos, o svarbiausias ir pozityviausias pokytis – aukštojo mokslo kultūra. Tikrai matoma, kad radikaliai į gerąją pusę pasikeitė dėstymo, mokslo, studijų stilius ir santykiai universitetuose“, – sakė prof. R. Petrauskas.

Doc. R. Žiliukaitės nuomone, žiūrėdami į dabartinę situaciją ir užduodami sau klausimą „Kur mes dabar esame?“, turime suprasti, kaip mes čia atėjome. „Jei lyginame, nuo ko pradėjome 1990-aisiais, tai pokytis yra milžiniškas. Daugelis Lietuvos mokslininkų yra puikiai integravęsi į tarptautines mokslininkų bendruomenes ir jų darbas niekuo nesiskiria nuo prestižiniuose Vakarų universitetuose dirbančių kolegų. Turime nemažai dėstytojų ir mokslininkų, kurių darbo kokybė yra puiki“, – pabrėžė doc. R. Žiliukaitė. Taip pat ji atkreipė dėmesį, kad švietimo sistemoje yra labai daug probleminių sričių, kurių priežastys – daugybė švietimo ir mokslo politikos klaidų, kurios galbūt tik dabar pradedamos spręsti.

Pritardamas kolegų nuomonei, doc. A. Lašas pažymėjo, kad esama situacija nėra vienareikšmiška. „Išskirčiau du aspektus: akademinę kultūrą ir akademinius-mokslinius pasiekimus. Čia yra sričių, kuriomis galime pasigirti. O jei kalbame apie švietimo politikos sritį, kuri formuoja aukštojo mokslo dabartį ir ateitį, matome daug nelygumų. Tai – ir mokslo finansavimo trūkumas, ir noro pasiekti geriausių rezultatų stoka“, – apie aukštojo mokslo būvį kalbėjo doc. A. Lašas. 

Pokalbyje aptarta daug temų, tarp kurių – finansavimo ir ambicijų atotrūkis, sisteminio požiūrio į aukštąjį mokslą trūkumas. Dalyviai sutarė, jog, nepaisant visko, aukštojo mokslo prestižą pagerina mūsų tyrėjai.

Kviečiame žiūrėti visą vaizdo įrašą.